Adopted By Zerrie

1.1Dalis

1.1Dalis

Riley's P.O.V

Užsidengiau ausis kai išgirdau šauksmus. Dar labiau užsidengiau ausis kai išgirdau, kad tai vis garsėja ir garsėja.

Tyliai meldžiausi, kad tėtis leistu mamai eiti. Taip nematyčiau verkiančios mamos, nes kiekvieną kartą, kai jie pykstasi mama baigia verkdama su violetinėmis bei geltonomis žymėmis.

Aš ten sėdėjau. Užmerkusi akis. Užsidengusi ausis. Laukdama kol baigsis šukavimai.

BANG.!

Mano akys staigiai atsimerkė. Patraukiau rankas nuo ausų bei lipau laiptais žemyn. Pamatyti mamą gulinčią ant žemės veidu į grindis su kraujo bala po kūnu.

Pasisukau į tėtį. Kuris rankoje laikė ginklą bei žiūrėjo į mano mamą.

Jis išmetė ginklą bei atsisuko į manę su ašaromis akyse.

„Mieloji, ateik čia." Pasakė su lūžinėjančiu balsu, artėjant prie manęs.

Mano akys išsiplėtė iš baimės bei žengiau žingsnį atgal.

„Mieloji, aš tavęs nenuskriausiu." Jis pasakė žengdamas dar žingsnį prie manęs.

Žengiau žingsnį atgal, bet atsitrenkiau į sieną.

Jis priėjo prie manęs ir suėmė savo ilgomis rankomis mano mažą gerklę bei pradėjo spausti savo rankas.

„Aš labai atsiprašau." Atsiprašė.

Pabudau visa prakaituota ir ašarota. Tai jau įprastas dalykas man. Po 6 metų, aš vis dar sapnuoju, kaip mano tėtis nužudė mano mama. Atsikėliau nuo kietos lovos. Kurią aš gavau naudotis visus šiuos metus ir nuėjau į tualetą. Kuriuo dalinuosi su kitomis mergaitėmis, kurios taip pat čia gyvena. Aš gyvenu visų merginų našlaitėlių prieglaudoje, Londone. Po tos nakties, kai mano tėtis nužudė mano mamą, bei bandė nužudyti ir manę. Aš turiu problemą-pasitikėti vyrais. Tai priežastys kodėl aš gyvenu visų merginų našlaitėlių prieglaudoje.

Po mamos mirties, policininkai pastebėjo mano nejaukią būseną šalia jų. todėl nusprendė, kad man bus geriausia pasilikti drauge su draugiškomis moterimis, iki tol kol baigsis mano baimė. Kuri dar neatėjo.

Laimei aš atsikėliau pirma. Tad tai reiškia aš galiu nusimaudyti po dušu bei susitvarkyti save pirma, be jokiu kovojimu patekti. Nusiėmiau rūbus bei palindau po dušu. Greitai išsiploviau galvą ir kūną, taip bent jau galėdama palikti šilto vandens kitoms merginoms.

Išlipau iš dušo ir apsivyniojau kūną rankšluosčiu. Greitai perbėjau į savo kambary niekieno nepastebėta. Apsivilkau tamsiai mėlynus džinsus, paprastą juodą maikę bei juodus batus. Šepečiu šukavau savo rudus iki krūtinės ilgumo plaukus bei susirišai į uodegą, kad nelystų prie veido. Susiruošusi nusileidau laiptais žemyn.

Laiptu apačioje mane pasitiko Sally. Sally yra 5 metų mergaitė. Ilgais blondiniškais plaukais. Ji čia pateko, nes jos tėtis ir mama buvo narkomanai. Todėl jai buvo per ne lyg pavojinga su jais pasilikti. Ji čia tik savaite, tačiau ją jau nori įsivaikinti net trys šeimos.

„Labas Riley." Pasisveikino mielai žiūrėdama į mane su savo didelis rudomis akimis.

„Sveika Sally. Kaip tu?" Paklausiau, šypsodamasi jai.

„Gerai. Mary sakė, kad pusryčiai jau paruošti." Atsakė kikendama. Paėmė mano ranka bei pradėjo tempti į valgomąjį.

„Labas rytas Mary." Nusišypsojau, pamačius ją valančią prakaitą nuo savo kaktos.

„Labas ryta meile. Nori dribsnių?" Paklausė manęs.

Mary yra moteris kuri dirba prieglaudoje. Jai suėjo 53 metai. Ne tiek ir daug. Čia ji dirba 20 metų. Po to kai sužinojo, kad negali susilauki vaikų. Tai sugalvojo, kad būtų šaunu padėti žmonėms kurie negali turėti vaikų ar norėtu atnešti juos į prieglaudą.

„Taip, prašau." Atsakiau maloniai.

Ji nuėjo paimti dubenėlį bei padėjo prieš manę.

„Ačiū Mary." Padėkojau, pasiėmusi šaukštą.

„Bet kada meile." Atsakė pabučiuodama mano kaktą.

Buvau įpusėjusi savo dribsnius. Kai prisiminiau, kad laukiau savaičių. Šitam dalykui.

„Mary, galiu nueiti į prekybos centrą šiandien?" Greitai paklausiau.

„Žinoma meile. Tik nesupyksi jeigu paklausiu. Kodėl?" Paklausė nuleisdama laikraštį žemyn.

„Um... grupė kurią aš mėgstu... Little Mix... pasirašinėją... ir um... noriu nueiti ir gauti... parašą... um ant to plakato kurį aš jų turiu." Atsakiau.

„Oh gerai. Gerai, tik būk grįžusi iki 5 valandos, gerai?" Paklausė. „Aš tikiu, kad tu nenori daryti nieko kvailo ar juokingo kol busi išėjusi."

JI pasižiūrėjo žemyn. Į savo laikrodį bei susiraukė.

„Jau 10 ryto. Turėčiau pakelti kitas mergaites." Pasakė.

„Gerai. Aš vis tiek išeinu." Atsakiau stodamasi bei užsidedama savo odinę striukę.

„Palauk Riley. Galiu ir aš?" Paklausė manęs šypsodamasi Sally.

„Eik paklausk Mery. Gerai?" Atsakiau pasilenkusi žemyn, kad būčiau jos aukščio.

„Gerai." Sukrizeno ir užbėgo laiptais aukštyn.

Po 5 minučių ji parbėgo atgal atsivilkusi savo ružavą ‚Barbe' striukę.

„Pasiruošusi?" Paklausiau ištiesdama ranką.

„Jap." Atsakė. Suėmus mano delną.

Pagriebiau plakatą ir savo telefoną bei išėjom.

Vidury kelio, iki prekybos centro. Sally patrūkčiojo mano ranką.

„Riley?" Pasakė žiūrėdama į manę.

„Taip?" Pasižiūrėjau žemyn į ją.

„Man skauda kojas. Ar gali mane panešti ant nugaros?" Paklausė žiūrėdama į mano mėlynas akis, savo didelėmis rudomis.

„Žinoma, bet tu turėsi laikyti plakatą. Gerai?" Paklausiau. Duodama jai plakatą.

„Gerai." Atsakė ir užšoko ant mano nugaros. Mano laimei. Ji yra lengva kaip plunksna.

Pagaliau pasiekusios savo tikslą. Galėjau jau matyti šimtus laukiančių žmonių.

„Pasiruošusi ilgam laukimui?" Paklausiau Sally, kuri vis dar buvo ant mano nugaros.

„Taip." Atsakė.

Nuėjom į eilę, laukti savo eilės kai galėsim pamatyti mano idoles.

****

Po mažiausiai 3 valandų laukimo. Mes pagaliau esam pakankamai arti, jas pamatyti.

„Ar tu susijaudinusi Sally?" Paklausiau jos žiūrėdama žemiau į ją, kai ji pasakė, kad nori nulipti nuo mano nugaros.

„Taip. Aš mėgstu ta su garbanotais plaukais." Ji atsakė rodydama į Leigh-Anne.

„Ką tu mėgsti?" Paklausė manęs.

„Aš mėgsti Perrie. Ta kuri turi violetinius plaukus." Pasakiau rodydama į ją. Būtent tuomet Perrie pasuko savo galvą pasukioti bei man nusišypsojo.

„Ji tikrai graži." Pasakė Sally.

---

Taaam taadam.!! Išverčiau.!! Sakykit ką manot apie vertimą. Ar verta tęsti.? Ar geriau trinti??? P.S. Klaidų nebetaisiau. Skubėjau. Looov jaaa :3xx