Kai išeisi lyg saulė ir neliks jau šviesos,
Ar pažvelgsi nors kartą viena galutinį?
Ar ieškosi mano akyse šventosios tiesos?
Ir ar suteiksi man garbę pavogti tavo lūpų bučinį paskutinį?
Duosi žodį, kad neišduosi manęs?
Net mirtis neprivers atskleisti mūsų meilės tiesos.
Ar naktis neišgazdins tavęs?
Apgausbusi šydu tamsos
Ir, kai diena jau įšauš
Kai tu virsi žvaigždėm
Dangus jis iš meilės nuraus
Ar dar liksi trumpam, vien dėl manęs?
YOU ARE READING
Tirpsta Siela
PoetryVėl užklupo liūdesys todėl rašau, kad neišprotėčiau. Prastai, bet iš širdies gilumos...
