Jauna ir talentinga gydytoja Madlen Holman augo saugiai ir nerūpsetingai, tačiau išgyvenusi karo siaubus į gyvenimą pradėjo žiūrėti kitaip. Kiekviena jos diena pilna vakarėlių, linksmybių bei nuotykių. Kartą gavusi tetos laišką nusprendžia, kad me...
Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
- Pone! Pone!- pasigirdo riksmai iš apačios.
Pabudau iš snaudulio ir suskubau patikrinti kas vyksta. Tik atidarius kambario duris pro mane pralekė spiečius žmonių. Visi jie skubėjo riksmų link. Neatsilikau ir aš. Nusileidę pasukome link virtuvės, nes buvo panašu, jog kažkas vyksta būtent ten. Ir neklydome. Ant grindų, šalia didelės viryklės, gulėjo senelis, jo galva buvo praskelta, o pats jis buvo be sąmonės.
- Kvieskit gydytoją!- sušuko teta Džosefina. Iki tol nesuvokusi kas darosi, pasijaučiau lyg gavusi gerą sprigtą į kaktą - juk aš esu gydytoja!
- Aš čia! - atsigavusi prasiskyniau kelią prie kūno ir kaip mat puoliau tikrinti pulso. - Pulsas yra, gyvas.
- Ačiū Dievui, - pasigirdo gilus atsidusimas kone visų busvusių virtuvėje.
- Bet jį skubiai reikia pristatyti į ligoninę, jis neteko sąmonės, žaizda itin gili ir gali būti pažeisti svarbūs nervai, ko gero jis komos būsenoje. Gali tekti operuoti.
Visi nuščiuvo, išsigando, bet panašu, kad šis įvykis niekam proto per daug nesusuko ir greitoji pagalba buvo iškviesta iškart. Žinoma, rasti budintį gydytoją buvo pernelyg sunku tokiu metu, tačiau laimė mums nusišypsojo. Po nežinia kiek valandų, o gal ir minučių atvyko greitoji, išvežė senelį, o po jos sekė, be abejo, scotland yardo pareigūnai. Paryčiais prasidėjo apklausa.
- Gerbiamieji, tikrai ankstus rytas galimų liudininkų apklausai, bet jei jūs pasistengsite bendradarbiauti su mumis, viskas praeis itin sklandžiai. - inspektoriaus Džounso niekuo neypatinga, bet užtikrinta kalba visus pažadino iš snaudulio. - Pone Ričardai, pradėsime nuo jūsų. Apklausą atliksime bibliotekoje.
Pareigūnai išsivedė dėdę apklausai, po to jo žmoną, tetos Džosefinos vyrą ir pačią tetą. Kol vyko tarnų apklausa atėjo Nikolas. Jis buvo persirengęs į dieninį rudą kostiumą, tačiau paakiai bylojo, jog naktis ir jam buvo sunki. Svetainėje buvau likusi tik aš viena, visi kiti arba jau buvo apklausti, arba išėjo pailsėti.
- Labas,- dairydamasis aplink pasisveikino vyras, - kodėl manęs niekas nepasitiko?
- Na, dabar kaip tik apklausia tarnus, tai...
- Ar ponia Smit jau buvo apklausta? - neleidęs man pabaigti paklausė Nikolas, supratau, kad šis klausimas buvo skirtas sužinoti ar jo busima žmona irgi buvo apklausiama.
- Ne, Alisos dar neapklausė.- nepasikuklinau ir tiesiai atsakiau, taip duodama suprasti, kad nesu neišmanėlė ir puikiai žinau, kas šiame dvare ir kokią siurbą verdą.
Nikolas pakėlė antakius ir atsisėdo ant priešais esančio fotelio. Pora sekundžių tvyrojo tyla.
- Matau jūs labai nuovoki. - panašu, jog tai turėjo būti klausimas.
- Ir tiesmuka? Taip, tokia esu. - žavingai nusišypsojau Nikolui, o jis man atsakė tuo pačiu. Mes žiūrėjome vienas į kitą ir atrodė, jog jokių sakinių, frazių ar žodžių mums nereikėjo. Nežinau kodėl, bet tikrai buvo gera ir saugu. Vis dėlto, ši akimirka buvo nutraukta atėjusio konsteblio ir tetos, grįžusios po apklausos.
