13 Nuovada

19. Dalis

Pagaliau ši siaubingai ilga savaitė baigėsi. Liko dar trys ir aš vis dar nepasistūmėjau su Darenu. Zoja pažadėjo padėti, bet nenorėjau jos pernelyg spausti. Mudvi nebuvome draugės, tačiau regis priešėmis irgi nepavadinsi.

Po karšto dušo ketinau prisipilti taurę vyno ir įsijungti filmą. Bet ką jog tik nereikėtų prisiminti praėjusios vakarienės. Ele manęs nekenčia, o aš nežinojau kaip turėčiau viską ištaisyti. Tikriausiai bus geriau jeigu nieko nedarysiu, ji manęs nekęs, bet bus priversta su manimi palaikyti bendravimą. Juk amžinai neketinau dirbti policijoje konsultantė.

Įsipyliau taurę ir krūptelėjau kai pasigirdo beldimas į duris. Instinktyviai pažvelgiau į sieninį laikrodį kuris rodė puse dešimtos. Niekas ką pažinojau nebūtų atvykęs nepranešęs, todėl per mano kūną iš karto perbėgo nemalonus jausmas.

Pasigirdo dar vienas beldimas ir aš pradėjau judėti link durų. Širdis nepaliaujamai daužėsi krūtinėje. Kilo mintis paskambinti Loganui arba tėvui, o kas jeigu ten jis?

Jeigu tai būtų siaubo filmas, aš būčiau pirmoji kurią sugautu žudikas. Nes mano idiotiškumui nebuvo ribų. Aš atidariau duris ir akimirką spoksojau į detektyvą kurio čia mažiausiai tikėjausi išvysti.

Loganas stovėjo permirkęs nuo galvos iki kojų. Nuo jo smakro varvėjo vanduo ir jis greitai rankomis perbraukė per veidą. Tačiau jis buvo ne vienas. Šalia jo buvo maža mergaitė aprengta raudonu, kiek per dideliu lietpalčiu. Rankose ji spaudė nutrinta pilkai juodą pliušinį šuniuką.

- Galiu užeiti? – paklausė jis ir aš pasitraukiau į šalį.

Nieko nelaukdama nuskubėjau į vonios kambarį ir pastvėriau du švarius rankšluosčius. Vieną ištiesiau Loganui, o kitą mergaitei kuri tik dėbtelėjo į mane ir labiau prisispaudė prie vyro šono.

Mergaitė turėjo tamsius plaukus ir rudas akis. Putlūs žandukai ir nedidelės lūpos. Atrodė jog ji vos tvardo žiovulį.

- Atleisk jog taip išsibroviau, bet bandžiau tau skambinti, - prisipažino jis. - Dabar neturiu laiko tau visko paaiškinti, bet tikiuosi jog padarysi man paslaugą už vakarienę tavo tėvo namuose.

Kilstelėjau antakį ir suvokiau jog ta paslauga bus susijusi su šia maža mergaite. Linktelėjau ir pritūpiau prie mergaitės. Ji baikščiai prisišliejo prie Logano kojos ir jos apatinė lūpą pradėjo virpėti.

- Gali ji pabūti su tavimi iki rytojaus?

- Žinoma, - atsakiau nė nesudvejojusi ir Loganas atsiduso.

- Ačiū, pažadu vėliau viską paaiškinsiu. Sirena, čia mano draugė Mikeila. Tau reikės su ja šiek tiek pabūti gerai? – jis atsitūpė prie mergaitės ir aš suspaudžiau lūpą. Ji buvo jo dukra, ši maža mergaitė kuriai buvo ketveri buvo jo.

- Noriu namo pas mama, - pradėjo verkti ji. – Tete, noriu namo.

- Žinau brangute, bet Mikeila tavimi pasirūpins, gerai?

- Mėgsti žiūrėti filmukus? – paklausiau ir ji įsmeigusi žvilgsnį linktelėjo.

- Ačiū, - padėkojo Loganas ir ištiesė man vaikišką kuprinę. – Ten yra visko ko gali prireikti šiam vakarui. Neturiu jos drabužių, bet tikiuosi jog striukė buvo neperšlampama.

Apkabinęs ir pabučiavęs į kaktą savo dukrą jis išėjo. Mergaitė suspaudė mažyčius savo pirštukus ir pažvelgė į mane. Giliai įkvėpiau ir atsiklaupusi nusišypsojau.

- Tikriausiai esi pavargusi ir norėtum pamiegoti?

- Ne, - papurtė galvą ji ir aš atsargiai atsegiau jos striukę. Drabužiai atrodė sausi.

- Gerai, o jeigu mudvi abi nueitume į lovą ir aš leisčiau tau pažiūrėti filmukus?

- Taip, - jos veidą nušvietė šypsena ir staiga ji įsikibo į mano pirštus.

Akimirką girdėjau tik savo pačios širdies dūžius, bet tuomet kūnas atsipalaidavo. Ji tik vaikas, maža mergaitė kuri dar negali pasirūpinti savimi.

Spustelėjau jos ranką ir pradėjau vesti į miegamąjį. Paguldžiusi į lovą padaviau stiklinę vandens, nes viską ką siūliau iš užkandžių ji atsisakė. Įjungiau kompiuterį ir leidau jai žiūrėti iki kol jos akys užsimerkė.

Ji buvo miela, iš ties turėjo panašumų su Loganu, tačiau buvau tikra jog ji kur kas panašesnė į moterį kuri turėtų būti jos mama. Man buvo smalsu, kodėl mergaitė ne su ja? Loganas atrodė įsitempęs, net sunerimęs. Kažkas turėjo nutikti ir aš privalėjau žinoti kas vyksta.

Mikeila: Kas vyksta, ar viskas gerai?

Praėjo kelios minutės, bet atsakymo nesulaukiau. Jau ketinau pati prigulti kai pagaliau mano mobilus suvibravo.

Loganas: Kaip Sirena?

Mikeila: Miega. Kur tu?

Loganas: ...

Buvau įsitikinusi jog jis rašo žinutę, tačiau taip jos ir neišsiuntė.

Loganas: Aš prie durų, atidarysi?

Lėtai atsikėliau iš lovos ir nuėjau atidaryti durų. Loganas stovėjo su vienu dideliu krepšiu ir atrodė iš ties pavargęs. Plačiai atvėriau duris ir jis žengė į vidų.

- Nori arbatos? – paprastai arbata leisdavo žmonėms pasijusti saugiai, bet šiam vyrui to nereikėjo.

- Nesivargink. Pasiimsiu ją iš pat ryto jeigu tu nieko prieš.

- Žinoma, bet ar pasakysi kas vyksta? Kodėl ji ne su mama?

Iš vyro lūpų išsprūdo juokas ir jis užmerkęs akis kurį laiką tiesiog stovėjo tarsi būtų statula.

- Jos motina ją paliko vieną namuose kai pati išlėkė su naujuoju draugu.

- Kas per, - negalėjau net užbaigti minties.

- Žinau, jau tvarkau popierius jog jos globa atitektų tik man. Tik reikės laiko jog surasčiau jai auklę.

- Aš žinau kelias, - prisipažinau ir jis papurtė galvą.

- Nemanau jog sugebėsiu įpirkti jų laiką.

- Nustebtum, - vyptelėjau. – Tu tikras jog nenori pasilikti?

Nebuvau tikra, kodėl to paklausiau. Mano butas nebuvo prabangus, tačiau jaukus. Tuo labiau neketinau sukti romano su Loganu žinant jog viskas vis tiek pasibaigs. Tačiau tai nesutrukdė man tikėtis jog jis visgi sutiks likti.

- Negaliu, - ištarė taip lyg jam nuoširdžiai skaudėtų vien pagalvojus jog nebus šalia manęs. Absurdas, bet tai atrodė pernelyg tikra jog nepastebėčiau. – Dar kartą ačiū.

Linktelėjau ir jam išėjus susmukau ant sofos. Išsitraukiau telefoną ir parašiau žinutę į savo draugių bendrą grupę.

Mikeila: Turit patirties kuri nors su vaikais?

Vanesa: Tik nesakyk jog laukiesi????????

Heile: Tu nėščia?

Ebe: Sveikinu!

Mikeila: Dėl dievo meilės, žinoma jog nesilaukiu.

Pavarčiau akis nors jos to ir nematė, galėjau būti tikra jog nujautė kokia bus mano reakcija į jų kvailus atsakymus.

Mikeila: Loganas paliko savo ketverių metų dukrą pas mane. Nežinau ką ji valgo. Ar jai dar reikia pampersų? Pieno?

Vanesa: Kodėl tau nepaklausius Zojos juk tu su ja dirbi.

Ebe: ji turi vaikų?

Heile: Ne, kiek žinau ji prižiūri savo brolio dukrą.

Mikeila: Ačiū.

Akimirką padvejojau ir parašiau žinutę Zojai pernelyg nesitikėdama jog ji atrašys. Tačiau mano nuostabai ji atrašė. Regis ji nebuvau jau tokia kalė kokia prisiminiau iš ankščiau.