Life is life

Chapter 10.

Ten sedėjo visi išskyrus Perrie ir Zayn.
-Kur tie du?-Paklausiau.
-Fiti miti tikriausiai,-nusižvengė Louis, o jam įtrenkė į šoną Eleonor.
-Pasikepam zefyrųų.-Suzirzė Niall.
Harry ištraukė vieną didelį maišą zefyrų. Pasidalinom ir pradėjom kepintis.Pavalgę užgesinom laužą ir sugulėm į palapines.
Danielle su Liam, Luois ir El, Zayn su Perrie ir aš su Niall ir Harry, nes buvo likus viena trivietė palapinė. Aš atsiguliau per vidurį. Harry greit užmigo. Niall pamatęs pažiūrėjo į mane.
-Ne, Niall, noriu miegoo.-Nusižiovaujau ir užmerkiau akis. Jis mane tik apglėbė ranka ir priglaudė prie savęs.
-Gerai, mažute.
-Ee, tu žinai, kad dar man net nesi pasiūlęs draugauti.-Nusijuokiau tyliai.
Jis išleido kažkokį garsą ir vėliau knarkimo. Aš supratau, kad jis apsimetė, bet nekreipiau dėmėsio.

-Dukryte, su gimtadieniu!-Uždainavo tėtis.
Aš pabučiavau jam į žandą, vėliau mamai ir visi apsikabinom.
-O žinai, mes turime dar vieną dovaną.-Mama išėmė iš kišenės raktus ir pamosavo prieš mano akis.- Juokaujam, tu negausi mašinos, per daug nesaugu, bet tuoj nuvažiuosiu ir paimsiu. Tėtis į parduotuvę užsuks.
-Iki.-Pamojavau jiems išeinant.
Pasijungiau televizorių ir pajungiau kažkokį filmą.
Filmui tęsiantis aš manau užmigau, nes pabudau nuo durų skambučio. Tėvai grįžo!
Priėjau prie durų ir pažvelgiau pro akutę. Stovėjo pareigūnas. Atidariau duris.
-Adriana Becer?
-Taip.
-Man labai sunku jums pranešti, bet jūsų mama mirė. Nežinia nuo ko. Tiesiog radome ją... negyvą...

Pašokau tankiai kvėpuodama.
"Tai tik sapnas, tai tik sapnas, aš savo lovoje, tėvai gyvi, mes laimingi." Mintyse tariau.
Pasukau galvą ir pamačiau, kad tai ne sapnas. Iš mano akių pradėjo byrėti ašaros.
Pajaučiau Harry rankas.
-Ššš, kas nutiko?
-Sapnavau...kaip...mano mama...
-Ou, viskas gerai, viskas gerai.-Paglostė manąją galvą. Įsikniaubiau į jo krūtinę ir pravirkau labiau.