-Taigi, Louis.- senas vyras ir dar galybė daktarų buvo susirinkę psichologo kabinete.- Tu turėtum suprasti, kaip tie laiškai veikia tavo psichiką. Taip pat jie neigiamai veikia aplinkinius. Vakar šaukei ant prižiūrėtojos...
- Ji mane išprovokavo- Louis pertraukia senolį.
-Nesvarbu. Tavo, taip vadinama mergina nesugrįš, turėtum tai suprasti. Ji mirus.- į pokalbį įsiterpė dar viena moteris.
- Jūs neturit teisės manęs čia laikyti, tik dėl to, kad rašau laiškus mirusiam žmogui...- Louis sušnibžda
- Deja. Tavo psichika per daug sutrikus ir...
-Kaip jūs galite sakyti, kad mano psichika pakrikusi?! Ar niekada nebuvote praradę ko nors mylimo?!- jis šaukė jiems, su ašaromis ant skruostų.- Ar nežinote meilės jausmo? Ar niekada nebuvote pasiilgę jų taip, kaip aš ilgiuosi jos?!
Jis nutilo. Ir ne tik jis. Visi pagaliau buvo apšviesti Louis skausmo ir suprato darę klaidą, laikydami jį čia.
- Mano vyras mirė prieš 6 metus...- viena iš vyresnių daktarių prabilo ir atrodė, kad tuoj verks.
- Mano dukra mirę prieš 30 metų... Būdama dar visai jauna...- Dar vienas vyras prakalbo.
- Aš nustosiu rašyti laiškus kai būsiu pasiruošęs ir galiausiai... Aš judėsiu pirrmyn, bet nesiruošiu ko nors pamilti. Aš nebemylėsiu nieko, ji liks ten kur ir turi būti... Mano širdyje.
-Jis turi išeiti.
Jis išėjo pro duris. Pirmą kartą po devynių mėnesių, jis vėl buvo lauke. Kvėpavo šviežiu oru.
Kojos. Kojos jį nešė tolyn. Link skardžio. Jis nelaukė sesers ar draugų, kurie turėjo parvežti jį namo. Jis tiesiog ėjo.
Jis sustojo, ašaros krito ant žemės. Louis širdis plyšo iš skausmo. Skausmo dėl jos.
Jis žinojo, kad ji čia mirė. Iš čia ji išėjo ir paliko jį vieną. Viena, be jo. Bet jis žinojo, kaip ji vertino gyvenimą.
Vienintelė priežastis laikiusi jį šiame pasaulyje- jos meilė gyvybei.
Tai viskas kas jį laikė tvirtai, liepė įsikabinti į gyvenimą...
Lietus lijo ir jis sėdėjo ant šlapios žolės.
Sutemo, jis ėjo namo.
Durys atsidarė ir jis prisiminė, kaip bandė nusižudyti vos po dvejų jos mirties savaičių. Ant vonios grindų dar buvo matyti keletas kraujo žymių.
Bet jis nenorėjo to patirti ir vėl, jis žadėjo išlikti stiprus dėl jos. Jis to norėjo.
Lygiai vidurnaktį, jis baigė tvarkyti namus, užkabinti visas nuotraukas.
Louis uždegė ugnį židinyje ir pažvelgė į krepšį pilną vokų skirtų jai.
Ir dabar jis žinojo, kad tai baigsis.
Jų meilės istorija užsibaigs štai čia...
