Animals || h.s. (Lt fanfic) [Nebetęsiama]

Chapter 11

Po bučinio jis kikendamas išėjo iš kambario, o aš pavarčiau akis užsidėjus kelnaites ir apsivertus ant šono užmigau.
Atsikėlus ryte nusiprausiau ir apsirengiau. Atsisėdus ant lovos žaidžiau su savo plaukų sruoga. Pažvelgiau į kambario prasiveriančias duris. Pamačiau kaip iš už durų kyšo kudlotą galva.
-Ko?*tariau žiūrėdama į jį. Jis normaliai įėjo į kambarį*
-Aš trumpam išeinu. Nieko nesugalvok.*sumurmėjo jis. Menkai linktelėjau, o mintyse pradėjau galvot kaip iš čia dingti.*
-Be to kaip nuotakos po vakar?*kreivai šyptelėjo jis, nieko jam neatsakiau.*
-Žinau, kad tau patiko... Tavo kūnas tiesiog drebėjo...*sušnabždėjo jis pasilenkęs prie mano ausies. Sumirksėjau kelis kartus*
-Ko nepamenu to ir nebuvo.*nusivaipiau*-Be to tu kažkur sakiai eisi, tad manau vertėtų tau eit*tariau uždėjus ranką ant jo veido ir patraukiau jį nuo savęs. Jis apsisuko ant kulno ir išėjo iš kambario. Palaukiau kol užsidarys lauko durys užsidarys, galiausiai išgirdus, kad jau jis išėjo išlindau iš kambario. Greit pribėgau prie durų ir palenkiau rankeną ir suvokiau, kad jos užrakintos. Išlakščiau visą namą. Visi langai ir durys buvo užrakinti. Stovėdama vidury svetainės mąsčiau kur dar galėtų būt neužrakintą. Mano žvilgsnį patraukė vonios durys čia pirmame aukšte. Nuėjus ten pabandžiau atidaryti nelabai didelį langelį.*
-Yes!*apsidžiaugiau, kai jis atsidarė. Užsikabinau nedidukės palangės ir atsargiai išsiropščiau iš ten. Apsižvalgiau aplink ar kur nors jo nėra ir pradėjau bėgt per mišką, nes jo namas netoli jo buvo, o kas greičiau pasiekti miestą reikia čia kažkiek miško praeit. Gerai, kad esu vaikščiojus ir žinau kaip nusigabent link namų. Padusus sustojau pailsėti. Atsirėmiau į medį ir apsižvalgiau.