Animals || h.s. (Lt fanfic) [Nebetęsiama]

Chapter 22

Jai atsistojus neblogai pliaukštelėjau jai per užpakalį nesusilaikęs.
-Oh, kaip palengvėjo...*lengviau atsidusau.
-Už ką?!*pažiūrėjo ji į mane. Susimąsčiau ir nieko jai neatsakęs išėjau iš palėpės. Atsikrenkščiau pasijautęs nekaip ir greitai nuėjęs į savo kambarį atradau vaistus bei išgėriau juos. Pažvelgiau į Bri atėjusią apsirengt ir greit paslėpiau vaistus jai nematant. Ranka perbraukiau per savo vešlius plaukus ir tyliai atsidusau.
-Ar viskas ok?*pasiteiravo ši pažvelgus į mane.
-Taip.*paprastai tariau truktelėjęs pečiais ir nusileidau į apačią padaryt ką nors pavalgyt.
---Bri P.O.V.---
Keistu žvilgsniu išsekiau jį iš kambario ir pabaigiau apsirenginėti. Susitvarkiau plaukus mąstydama kodėl taip staiga jo nuotaika bei elgesys pasikeičia. Galbūt tai tik toks vyriškas reiškinys... Kai neturi labai jau čia girtis patirtim su vyrais, tai taip ir nutinka. Kaip visad apsidairiau po jo kambarį, lyg pirmą kartą matyčiau. Mano akį patraukė vaistų buteliukas. Paėmiau jį.
-Bri, ateik!*išgirdau jį kviečiant mane. Greit padėjau vaistus ir nusileidau į apačią. Mano nosį pasiekė gardus maisto kvapas. Greitai pasukau link virtuvės ir pažiūrėjau į maistą ant stalo. Kiek pasimečiau, kad jis visą tai paruošė. Man joks vaikinas neruošęs maisto išskyrūs jį. Nusišypsojau sugavus jo žvilgsnį.
-Manau, tau reikia atgaut jėgas po susitikimo su dildo.*sukikeno jis. Pavarčiau akis ir atsisėdau. Pastebėjau kaip jo nuotaika pagerėjo. Paėmiau šakutę į ranką ir pradėjau valgyt. Pažvelgiau į jį bekramtydama maistą.
-Kodėl nevalgai?*paklausiau kilstelėjus antakį.
-Nenoriu, nesu alkanas.*pasakė neatitraukdamas akių nuo manęs. Linktelėjau ir pabaigus valgyt nusivaliau lūpas.
-Klausyk... Ar nori... Ar nori su manim draugauti?*droviai tarė prikandęs lūpą. Pasimečiau nuo tokio netikėto klausimo. Net nežinojau ką jam atsakyt. Tarp mūsų stojo tyla.
-A-aš nežinau, Harry... Man reiktų pagalvoti. Tik nesupyk ir neįsižeisk... Tu taip netikėtai paklausei.*tariau nežvelgdama į jį ir laukdama kol jis kažką pasakys.
-Umm, gerai... Palauksiu, nespausiu tavęs.*sušnabždėjo nusisukęs į viryklės pusę.
-Tik nepyk...*liūdnai tariau. Norėjau pirma viską susideliot savy ir tada pasakyt ką jam jaučiu. Atsistojau.
-Aš eisiu.*sušnabždėjau nueidama link durų.
-Oh, gerai. Pamąstyk, kaip sakei.*tarė žiūrėdamas į spintelę. Menkai linktelėjau ir užsidėjus batus išėjau.
-Kaip nepatinka, kai reikia mąstyt tokiais sunkiais klausimais...*atsidusau eidama namo ir apsidairiau. Grįžus nusispyriau batus, išsiverčiau ant sofos.