Animals || h.s. (Lt fanfic) [Nebetęsiama]

Chapter 20

---Po kiek laiko---

---Bri P.O.V.---

Atvažiavau pas Hazz, nes jis rašinėjo prašydamas, kad atvažiuočiau bei, kad jam skauda galvą. Iš pradžių tingėjau važiuot pas jį, bet susirūpinau kai neatrašė. Įėjus vidun apsidairiau, ausyse spengė mirtina tyla. Čia buvo tylu, per daug tylu.

-Harry?!*tariau atėjus normaliau į vidų. Pastovėjus poker face nutariau užlipt laiptais. Palipus keliais laiptais vėl pakviečiau jį balsu. Atsidusus užlipau laiptais. Apsidairius svarčiau į kurias duris įeit. Pasirinkau tolimesnes. Norėjau pasibelst, bet numojus ranka tiesiog pravėriau duris.

-Harr...*pradėjau sakyt, bet sustojau pamačius begales savo nuotraukų.

-Okay...*sušnabždėjau nesupratus kam jam mano tiek nautraukų ir apsisukau aplink savo ašį apžėdama kiek jų čia. Priėjus prie vienu geriau apžiūrėjau.

-Hey, šita ne per seniausiai daryta...*susiraukiau.*-Kažkoks beprotnamis...*sumurmėjau atsidusus. Išėjus iš kambario nuėjau į kitą tikėdamasi jį pamatyti.

-The fuck...*tariau pamačius iškabintas mėsas, nuo vienų dar kraujas varvėjo. Prisimerkus pirštu atsargiai bakstelėjau vieną kabančia.

-Oh, shit...*sušnabždėjau išpūtus akis, kai sujudėjus ji nukrito. Apsidairius ir pasišlykštėjus uždariau duris ir papurčiau galvą.

-Harry! Blet kur dingai?!*užstaugiau susinervinus. Bevaikščiodama kiek paklydau namuos ir vėl atsidūriau tam nuotraukų kambary.

-Ką čia darai?*išgirdau Harry kimų balsą už savęs.

-Erm nu, save apžiūrinėju...*nervingai sukikenau atsisukus į jį. Šiurpuliukai perėjo kūnu vos pamačius jo akis. Akių baltymai paraude, vyzdžiai išsiplėte.

-Ar tu gerai jauties..?*susirūpinus paklausiau sunerdama savo pirštus.

-Taip, puikiai, o ką?*tarė kilstelėjęs antakį.

-Na, ta-tavo akys... Ar tu vartoji narkotikus? Ar čia kokie vaistai akims?*sušnabždėjau.

-Nieko aš nenaudoju ir tai ne tavo nosei.*atšovė šis susiraukęs.

-Nesiputok, ok? Nieks nebijo tavęs, Styles.*kilstelėjau antakį ir susinervinus apsisukau, ir išėjau iš to kvailo kambario. Besileisdama laiptais žemyn pajutaus dvi tvirtas rankas apsivyjant mane.

-A! Ar tu durnas! Nuleisk mane ant žemės tuojau pat!*sušukau, kai jis pakėlęs mane nešėsi kažkur.

-Nope, dabar tupėsi čia.*nusijuokė jis paguldęs mane ant lovos ir prirakino mano ranką prie lovos.*-Greit grįšiu, o tada žiūrėsim.*šyptelėjo jis ranka perbraukęs per plaukus ir išėjo. Giliai atsidusau nieko jam nesakydama ir nusekiau jį akimis. Ranka pajudinau antrankius ir akimis permečiau kambarį. Kaip suprantu tai jo miegamasis, spėjant iš daiktų... Kas jam pasidarė? Jo akys tikrai baugino bei greita nuotaikos kaita. Gal jam protas susisuko būtant čia vienam šiuos namuos...