It helps | Liam Payne lietuviška fanfic

Five

Five

Tą dieną Leah ir vėl kentėjo. Ji per tą laiką su Liam pasikeitė, tad galvojo, jog pasikeitė visi. Bet ji klydo.

Grįžusi namo po pirmosios dienos mokykloje po šitokios ilgos pertraukos ji vėl užsidarė vonioje ir išsitraukusi peiliuką pradėjo braižyti juo per savo riešus. Po kiekvieno pjūvio ji giliai atsidusdavo, leisdama skausmui užgožti savo neviltį, bet tai neįvyko.

Ji vis brėžė per savo rankas ir bandė numalšintį skausmą savo krūtinėje, bet jai ir vėl nepavyko.

Ji nesuprato kas vyksta, tad pradėjo verkti. Stipriai, bandydama bent taip užsimiršti.

Bet jos širdyje vis vien tvyrojo tik neviltis ir skausmas.

Leah užsimerkė, bet tada staigiai atsimerkė, nes ji ir vėl pamatė tą vaizdą. Ji lyg mintimis grįžo į mokyklą, tą minutę kai ji ėjo koridoriumi ir visi šaukė "žudikė!".

Jai ne tik skaudėjo. Ji pyko ant savęs, kad ten nuėjo. Kad tikėjosi, jog viskas bus kaip seniau.

Bet taip nebuvo.

Tą dieną Liam kaip visada po pamokų nuėjo pas Leah į jos namus. Jis norėjo paklausti ar tai tiesa, kad ji grįžo į mokyklą ir kodėl jam nepasakė, bet tada visos mintys išgaravo kai jis prie namų pamatė kelis policijos automobilius.

Metęs visus savo daiktus jis įbėgo pro duris ir lyg išprotėjęs pradėjo šaukti "Kur ji?!".

Jis bijojo, kad jie jam pasakys, jog Leah kažkas nutiko. Jei jos nebeliktų, nebeliktų ir žmogaus ,kurio labiausiai šiuo metu Liam pasitikėjo ir kurio jam labiausiai reikėjo.

Jo kūnas šiek tiek atsipalaidavo kai Leah mama pasakė, kad ji tik dingusi.

Liam vis dar nerimaudamas ar jai neatsitiko kas nors bloga, išėjo. Jam nerūpėjo, kas jis nė nenumano kur eis, jis tiesiog ėjo.

Jau temo, darėsi šalta, bet jis nepasidavė. Vis ėjo, kol jo kojos pačios nuvedė ji prie to skardžio nuo kurio kadaise nuvažiavęs žuvo Niall. Keista, bet jam tie prisiminimai šį kartą neskaudino jo širdies, tai darė nežinia kur yra Leah.

Bet viskas baigėsi kai jis ją pamatė sėdinčią ant skardžio. Jis jautė milžinišką palengvėjima, vos ne džiaugsma. Jam norėjosi pribėgti prie jos ir ją apkabinti, bet taip nepadarė.

Jis tiesiog priėjo arčiau ir atsisėdo šalia.

-Ką jauti? - net nežinodamas ko klausti, paklausė.

-Pyktį. - švelniu balseliu tarė Leah.

-Ant ko?

-Ant savęs.