It helps | Liam Payne lietuviška fanfic

Ten

  Ten

Leah šiandien buvo gera nuotaika, tad tai praskaidrino ir Liam dieną. Leah nuo pat ankstyvo ryto atėjo pas Liam į namus, nes žinojo kaip jam nepatinka būti vienam.

Po tos dienos kai iš Liam namų išėjo jo mama, jis ir vėl liūdėjo. Bet to Leah neparodė, nes nenorėjo, kad ji taip pat liūdėtų.

Dabar visas dienas jie praleisdavo pas Liam. Leah tėvai šiek tiek nerimaudavo dėl savo dukters, bet ne tiek, kad jai tai pasakytų.

Liam išgirdęs kaip atsidaro durys išlipo iš lovos ir nulipo laiptais žemyn. Jis pamatė Leah su keliais maišeliais rankose.

-Nupirkau pusryčius. - nusišypsojo ji nueidama į virtuvę.

Liam linktelėjo ir nusekė ją. Jie linksmai besišnekučiuodami ir vienas kitą bemaitindami papusryčiavo, o tada ir vėl atsigulė kartu ant sofos ir tiesiog plėpėjo.

-Šiandien labai karšta diena, - svajingai tarė Leah.

-Rimtai? Tada važiuojam prie ežero ar dar kur nors. - pasiūlė jis.

-Na.. nemanau.

Leah bijojo ir kartu gėdyjosi. Vos pagalvojusi apie save maudimosi kostiumėlyje ji prisimena visus randus bei žaizdas ant jos rankų ir kojų. Ji nenorėjo, kad Liam visą tai pamatytų ir gailėtusi. Ji nekenčia kai kas nors jos gailisi, nes tada Leah jaučiasi labai silpna ir pažeidžiama.

-Nagi, bus linksma! - nusijuokė Liam stipriai ją apkabindamas.

Leah suprato, kad negali pasakyti ne. Preitą kartą kai ji atsisakė su juo išeiti, ji jį supykdė, tad to ir vėl nenori patirti.

Ji linktelėjo ir Liam nusišypsojęs prilietė savo lūpas prie jos kaktos.

Po maždaug valandos jie susikabinę rankomis nuėjo atokiau nuo visų žmonių šalia ežero ir pasiklojo nedidelį užtiesą ant minkštos žolės.

-Kodėl nesirengi? - paklausė jos Liam nusimovęs savo šortus ir maikutę. Jie susitarė, jog maudymosi kostiumėlius apsimaus po rūbais, jog būtų lengviau.

Leah pasijuto nejaukiai ir nuleido žvilgsnį žemyn.

-Liam, čia yra tavo draugų iš mokyklos. Aš nenoriu, kad jie pamatytų mane ir pradėtu juoktis iš tavęs ir iš manęs.

-Tavo figūra yra tobula, mieloji. Kodėl jie turėtų iš tavęs juoktis?

Liam nesuprato, tikrai nesuprato. Bet tada Leah atitraukė savo ilgarankovių marškinėlių rankovę ir ištiesė savo ranką Liam. Jis pagaliau suvokė.

-Leah, - atsiduso jis atsisėsdamas šalia jos ir suimdamas jos marškinėlių galus. Jis silpnai nusišypsojo ir jai iškėlus rankas, numovė jos marškinėlius. Tada švelniai suėmė jos ranką, ant kurios buvo pilna randų ir pasilenkęs paliko kelis bučinius ant jos žaizdų. -Man nesvarbu ką mano kiti. Myliu kiekvieną tavo odos lupinėlį, net ir tokį. Aš tave dievinu, Leah, nepamiršk to.