Four

192 13 0
                                    

Four

Jie šį vakarą ir vėl praleido kartu. Ir taip jau nuo pat tos dienos kai jie susitiko.

Atrodo jie abu atrado vienas kitą.

Jiems būnant kartu, atrodo, viskas pasimiršdavo. Leah nebejautė noro žalotis, Liam nebenorėjo pabėgti, nes suprato, kad jei jis ir pabėgs - neras žmogaus su kuriuo galėtų pasišnekėti. O čia buvo - Leah.

-Kodėl tu visada žvelgi į dangų tokiu žvilgsniu? - paklausė jos Liam nusekdamas Leah žvilgsnį į tamsų dangų nusėtą žvaigždėmis.

-Tai man kai ką primena. - atsiduso.

-Ką?

-Žvaigždės man labai primena žmonės. Jų tiek daug ir atrodo ,jog jos labai arti, nors taip ir nėra. Be to, jos suskirstytos į žvaigždynus, kaip ir žmonės į grupes bei šeimas. Ir kad ir kaip nenorėtume, visoa jos kada nors užgęs.

Jis įdėmiai klausėsi jos žodžių ir galiausiai kai ką suprato. Ji ir vėl paminėjo mirtį, po savaitės apie tai net negalvojimo. Ji ir vėl apie tai pagalvojo, o tai vertė Liam nerimauti.

-Kodėl apie tai galvoji? - šiek tiek pyktelėjęs paklausė.

Jis nepyko ant jos, tikrai ne, jis pyko ant savęs ,nes nesugebėjo jos sustabdyti. Giliai širdyje jis tikėjosi, kad nuo to laiko kai jie susitiko viskas pasikeis, ji ir vėl taps ta linksma mergina, bet taip nenutiko. Jis dar nė karto nepamatė jos šypsenos, net mažyčio laimės blyksnio.

-Nes neįmanoma apie tai negalvoti, Liam. To tiesiog negali imti ir pamiršti.

-Bet man skaudu kai tu šitaip kenti.

Jis sakė tiesą. Jis nemėgo kai kas nors liūdėjo, tai jam visada priminė jo sesutę, kurią jis labai brangino.

It helps | Liam Payne lietuviška fanficOpowieści tętniące życiem. Odkryj je teraz