It helps | Liam Payne lietuviška fanfic

Twelve

Twelve

Jie buvo laimingi, nes turėjo vienas kitą. Leah to pakako, bet ne Liam. Jam vis dar reikėjo normalaus gyvenimo, o būvimas vien su Leah jam to nepriminė.

Jis nenorėjo, kad nutiktų kaip preitą kartą, tad tiesiog nieko nesakęs vieną naktį išėjo.

Jis galvojo, jog vakarėlis jam patiks ir jis pagaliau atsipalaiduos, bet vos įžengęs į namą suprato, jog daro klaidą. Viskas apie ką jis galėjo galvoti buvo Leah ir ar jai viskas gerai.

Tad apsisuko ir parbėgo į jos namus. Jis nieko nelaukęs nuskubėjo į jos kambarį ir rado ją sėdinčią ant palangės ir žvelgiančią į tolį.

Jai ir vėl skaudėjo. Tai atrodė net juokinga, nes daugiausia jos gyvenime ir buvo tik skausmas bei liūdesys.

-Aš atsiprašau..aš suklydau.- sumurmėjo Liam.

-Tau to tikrai neužtenka, tiesa?

-Ne, Leah.. dabar jau užtenka.

-Nemeluok man ir sau. Tau to neužtenka ir aš tai žinau. Suprask, tai skaudina.- gailestingai tarė ji ir atsisukusi pažiūrėjo jam į akis.

-Atleisk man, Leah.

-Neatsiprašinėk. Tau tiesiog to reikia ir aš tau trugdau. -atsiduso ji.

-Netrugdai, nes aš tave myliu. Ir man to pakanka.

Mergina atsistojo ir priėjusi arčiau suėmė jo veidą savo smulkiomis rankomis. Ji atsiduso, nes puikiai suprato, jog jis kankinasi taip gyvendamas, bet pats to nesupranta. Arba tiesiog nenori to pripažinti.

-Aš negaliu tavęs stabdyti, Liam. Turi gyventi tokį gyvenimą kokį tu nori.

-Ne, Leah..nepalik manęs..

Liam išsigando. Kad ir kaip stipriai jis norėjo viešumos bei linksmybių, Leah meilės jis norėjo labiau. Tik tai jį išgydė nuo sielvarto po Niall mirties. Tik tai jį daro laimingu.

Jis užsimerkė ir pasilenkęs sulietė jų kaktas. Leah taip pat užvėrė savo akis ir atsipalaidavusi atsiduso.

-Nežadu tavęs paleisti, Liam. Tu man per daug reiški, kad taip pasielgčiau.

Trumpam stojo tyla. Tyla, kurioje girdėjosi tik jų gilūs kvėpavimai.

-Aš pasistengsiu. Pasistengsiu gyventi gyvenimą kokį tu nori gyventi.- tarė Leah.

Ir tada prasidėjo naujas jų gyvenimo skyrius.