I'm Fine

3.

Nuotraukoje Sam. (Nesuprasit kol neperskaitysite šios dalies)

Žiūrėjau į laikrodį ir  skaičiavau paskutines dailės pamokos minutes. 1...2...3!!
Visi pradėjo bėgti iš klasės. Greit susimečiau visus daigtus į kuprinę ir dingau iš klasės.
"Mokyklos žiurkytė pasirodė" sušuko Zayn vos man įžengus į kolidorių. Aš susiraukiau.
"Nesiraukyk veidas žiaurus bus. Nors pala. Jis toks jau ir yra!" pasišaipė Louis. Nenorėdama apsiverkti prieš jos aš pradėjau bėgti į mergaičių WC. Vos įbėgusi įlindau į laisvą pasitaikiusę kabiną, užsirakinau ir pradėjau kūkčioti.
"Clara nusiramink. Viskas bus gerai.. Niekas sušiktai nebus gerai!" pykausi su savimi mintyse kaip kokia psihė... Manau jau laikas. Laikas pasitraukti iš šito nuoskaudų pilno gyvenimo... Nebegaliu ilgiau taip kentėti. Manrs niekas nemėgsta. Esu tik viena nereikalinga dėmė baltame lape. Pats laikas ja nebebūti.
Griebiau kuprinę ir greit pradėjau eiti iš WC. Nors mano megztinio rankovės buvo nenuleistos. Man tai jau neberūpėjo. Mano randai buvo labai išryškėje. Bet kam tai rūpi? Demonai tik sugalvos kaip iš to pasityčioti ir viskas. Bet man tai jau nebesvarbu. Greitu žingsniu pradėjau eiti kolidoriumi. Staiga kažkas sugriebė man už rankos taip mane sustabdydamas.
"Dėl ko tu tai darai?"sumišusiu žvilgsniu į mane pažiūrėjo Louis. Nebestabdžiau ašarų.
"Tau dar neaišku? Moki skaičiuot? Penki randai - penki demonai. Kiekvienas dėl jūsų kaltės! Tai pradėjau daryti tik vien dėl jūsų kaltės! Vos man čia atsikrausčius jūs pradėjote prie manęs prisikabinėti ir vėliau visa tai perėjo į patyčias! O kas man belieka!?"rėkiau per ašaras. Louis jau žadėjo kažką sakyti ,bet pasinaudojusi progą pradėjau bėgti link išėjimo. Bėgau net nežinau kur ,nes pro ašaras nieko nemačiau. Pribėgau kažkokį geležinkelį. Girdėjau atvežiuojant traukinį tad atsistojau ant bėgių ir laikiau traukinio. Traukinys jau buvo prie pat manęs kai staiga kažkas mane numetė nuo bėgių. Pažiūrėjau kas mano didvyris ir išvydau kažkokį vaikinuką.
"Kodėl taip padarei?! Kodėl neleidai tam traukiniui manęs nužudyti?!"pradėjau ant jo šaukti.
"Tu gal išprotėjai? Norėjai nusižudyti būdama tokia jauna ir graži? Na jau ne. Šito aš tau tikrai neleisiu!"jis pasakė ir atsistojo ištiesdamas ranką man ,nes aš vis dar sėdėjau ant akmenukais išpilto pagrindo prie bėgių. Aš suspaudžiau jo ranką ir atsistojau.
"Aš Sam"
"Aš Clara"

Pievaaaaa. Atsiprašau ,bet višiškai neturėjau minčių. Net neįsivazduoju kokią nesąmonę parašiau....
P.S atsiprašau už klaidas... Visas dalis rašau su telefonu...