Laiškai į niekur

Pradžia

From: pirmamergina@gmail.com
To: antramergina@gmail.com
Subject: Tiesiog laiškas
Date: 2015 03 20

Sveika,
Žinau, kad Tu ne internetinė psichologė ar labai artima draugė. Tu man esi tarsi žmogus iš tos pačios planetos, iš kurios ir aš per baisų nesusipratimą atsidūriau čia, Žemėje, tarp žmonių, kurių mėgstamausia veikla gadinti kitiems gyvenimą. Gal todėl ir nusprendžiau parašyti būtent Tau...
Aplinka manęs nevilioja net ir tie patys saulės spinduliai, regis, ne taip ryškiai šviečia, kaip šviesdavo ten, toliau nei gali būti. Net ir manasis mėnulis Žemėje man nedraugas, o dar vienas prašalaitis, pamiršęs ilgus pokalbius naktimis ir ilgesingus pasivaikščiojimus. Aš nesu dalis šio gyvenimo. Aš norėčiau ištirpti, kaip rūkas anksti ryte ir daugiau neprisiminti kas įvyko gero, blogo ir baisaus. Aš norėčiau palikti aplinkinius, galvojančius, ką jie padarė ne taip, o padarė daug, graužiamus sąžinės dėl senų klaidų ir bijančių, kad likimas atsigreš ir prieš juos. Aš norėčiau išskristi...
Gyvenimas - gražus! Bet tą grožį per daug sudėtinga pastebėti, man trūksta lašelio kantrybės, pastabumo ir tikėjimo, man trūksta žinojimo, kad kažkas pasikeis, kad bus geriau, įvykdžius šias pastangas. Nes jei nebus tai kam tada reikalinga visa ši nesąmonė? Kam tada reikalingas ir pats gyvenimas? Kam tada reikalinga laimė jei visos pastangos nueitų perniek?
Sakiau, kad šiandien stengsiuosį iš ryto suvalgyti kažką daugiau nei jogurtą, tačiau atsikėlus nesugebėjau net pagalvoti, kad reiks valgyti kažką, ta mintis man buvo per daug baisi. Vandens gurkšnis nubėgo gerkle, tačiau liesas jogurtas užstrigo mano gerklėje ir vimdė. Rytas yra šūdas! Jį praleidau vemdama ir stengdamasi susikaupti, tačiau mano smegenys nieko nenorėjo girdėti. Jos troško miego, cigaretės ir dar butelio vandens. Miego, deja, jos negaus, bet bent dviejų cigarečių ir vėsaus vandens jos tikrai nusipelnė. Smilkstant cigaretei man tarp pirštų aš nusprendžiau, kad šiandien į mokyklą neisiu.
Atsimenu sirgdama retai rodydavausi mokytojams, tačiau tada man apskritai viskas buvo neįdomu, aš tenorėjau nusipjauti savo galūnes ar kaip kitaip pašalinti navikus, jie tiesiogine to žodžio prasme mane žudė ir neketino paleisti. Dabar esu laiminga, jie dingo, žinoma nestebuklingu būdu, bet jie bent jau nekankina manęs ir daugiau, tikiuosi, to nedarys.
O kaip Tau rytas? Kaip diena? Ar ji Tau buvo verta vadintis diena ar tai buvo tik dar vieną detalė šiame netokiame spalvotame, koks jis galėtų būti pasaulyje?

From: antramergina@gmail.com
To: pirmamergina@gmail.com
Subject: Tiesiog laiškas
Date: 2015 03 21

Sveika,
Skaitydama pasijaučiau lyg mano antra pusė būtum Tu, lyg būčiau viename kūne su dviem sielom ir viena iš jų parašė tai. Buvo malonu skaityti ir įsivaizduoti visą tai.
Stoviu mokyklos kieme, stadione. Aplink pilna žmonių. Mane pykina. Pažvelgiu į dangų, šviesa akina, kaip ir kiekvieną kartą pažvelgus į saulę. Užsimerkiu, įsivaizduoju, ko negaliu matyti, kol pajaučiu kaip krypuoju ir suvokiu, kad ilgai neišsilaikysiu. Atsimerkiu, nieko nematyti. Staiga kažką sugriebiau už rankos, kad nenugriūčiau. Kai vėl pradėjau matyti vaizdą, nusitempiau vaikiną, už kurio laikiausi, už mokyklos.
Saulė.. Nemėgstu saulės, šviesos.. Cigarečių dūmai dingsta pažvelgus į dangų. Jie vis kyla kyla ir tuomet nebelieka. Įtraukiu dar ir dar, kol nebelieka.. Vaikinas šalia stovi ir žiūri į mane. Šalia mūsų ateina dar dvi merginos ir vaikinas. Susirenku daiktus ir einu iš ten. Grįžtu į pamoką. Vėluoju. Mano vietoje sėdi klasiokė. Apsižvalgau ir atsisėdu pirmame suole. Kuprinėje guli obuolys, net seilė tįsta, kaip noriu valgyti, bet užsegu kuprinę ir dirbu ką reikia.
Po mokyklos važiuoju autobusu. Pro langą matyti daug medžių, matau žmones, jie laksto, mojuoja man. Nežinau ar jie tikri ar ne, bet jie gražūs, atrodo tokie laimingi, kad tą minutę man visai nekyla mintis ar tai tikra ar ne..
Guliu lovoje, man nejauku, vis dar esu nepripratusi būti jo namuose. Glostau plaukus, rankas, krutinę, kol jis pabučiuoja mane. Vieną kart, antrą, kol nepajaučiu gulinti su juo..
Grįžus namo pasiimu nuo stalo kompiuterį, atsinešu jį ant lovos. Skaitau viską ką galiu. Perskaitau. Mintis neišeina, dar kartą skaitau skaitau skaitau, kol galiausiai nebegaliu ištverti ir apsiverkiu. Suvarau visus nagus į kojas, pilvą, rankas.. Nudraskau iki kraujo. Išjungiu kompiuterį, pažvelgiu į laikrodį. Po 01.24 min. Pasitiesiu ant grindų kilimėlį ir darau atsilenkimus. Mintyse skaičiuoju: vienas, du, trys, keturi, penki, šeši.... keturiasdešimt devyni, penkiasdešimt.. Atsiguliu, suskaičiuoju mintyse iki dešimt ir vėl darau. Ir taip tol, kol suskaičiuoju iki trijų šimtų. Atsistoju, raižausi, prasitampau. Ašaros rieda per skruostus toliau. Nusivalau juos ir pažvelgiu į telefono ekraną, praėjo apie 40 minučių. Susiraukiu ir perklausau žinutę. Ji nuo nepažįstamos, šalia girdėti jos draugės, jos juokiasi.. Ji kažką burblena.. Tėškiu viską tolyn ir toliau draskau savo kojas, sūrios ašaros krintančios ant kojų griaužia žaizdas..
Pabundu, girdžiu balsus.. Atsisėdu, pažvelgiu į savo rankas, kojas.. Uždžiuvęs kraujas. Nusipraususi grįžtu į kambarį, pažvelgiu pro langą. Lyja. Pirma mintis kilusi į galvą, kad turiu nepraleisti tokios puikios progos ir būtinai turiu parūkyt.
Lietus lyja, ašaros susilieja tarp lietaus lašų. Įkišu rankas į palto kišenę. Joje randu tabletę. Įsimetu ją į burną ir grįžtu atgal į vidų.
Nežinau ką darau, kaip elgtis.. Nesuprantu ko noriu, ko siekiu, nebe suprantu, o gal vis dar nesuprantu..
Pasaulis.. Atrodo, kad viską, ką bedarau taip paviršutiniška. Nieko nejaučiu, jokių jausmų, norų. Gal aš pasidaviau.. Vakarykštė diena man buvo kaip ir kiekviena diena. Nors kiti pasakytų visai ką kitą. Bet man.. Man nerūpi..

Sveiki! Tai nauja mano istorija apie dvi merginas, kurios yra nepažįstamos realiame gyvenime, tačiau pradeda susirašinėti elektroniniais laiškais. Visą istoriją esu pilnai parašiusi, tačiau vis tiek tikiuosi sulaukti iš jūsų komentarų, ką reikėtų keisti ar tobulinti, ir aš būtinai tai padarysiu. Klausimas: ar apskritai toliau kelti čia dalis?
Nesiūlau šios istorijos skaityti jaunesniems negu 16 metų paaugliams!!
Laukiu Jūsų komentarų ir "like".