Laiškai į niekur

Penktasis laiškas

From: antramergina@gmail.com
To: pirmamergina@gmail.com
Subject: Tikiuosi, kad esi tikra
Data: 2015 04 08

Sveika,
Man tikrai reikia, kad Tu atrašytum.. Žinau, kad aš taip pat Tau ilgai nerašiau, bet prašau, nesielk taip, kaip aš.. Aš buvau išvykusi, neturėjau būdų, kaip atrašyti Tau.. O tu... Tu dingai kaip rūkas..
Prašau, neversk manyti, kad tu buvai tik mano antra pusė, tik įsivaizduojamas žmogus... Jau maniau, kad tave tikrai pažįstu.. Prašau. Prašyk. Tik tu man leidi taip atvirauti, tik po tavęs aš kitiems nebijau sakyti tiesos, iš vis kalbėtis..
Prašau, parašyk man. Man reikia to..

From: pirmamergina@gmail.com
To: antramergina@gmail.com
Subject: Esu tikra
Data: 2015 04 10

Sveika,
Aš buvau pasimetusi. Buvau pasimetusi savo žodžiuose, savo veiksmuose, savo noruose. Nenorėjau Tavęs varginti beviltiškais laiškais apie gyvenimo prasmę, kurie visi guli juodraščiuose, nenorėjau Tau priminti to pasimetimo jausmo, nenorėjau iš dalies priminti ir savęs, nors iš tiesų stengiausi pati atprasti nuo Tavęs. Jaučiu kaip Tavo laiškai tampa lengvi narkotikai man.

Tyla ir vėl gviežiasi mane sunaikinti ir palikti vieną ir aklą aplinkui pūti čia, suknistame pasaulyje. O gal ji nori mane papildyti? Aš negaliu atsakyti, man per sunku pasakyti tik taip arba ne, tai per mažas pasirinkimas. Aš noriu turėti daugiau galimybių, daugiau svajonių, daugiau laiko, daugiau tikslų, daugiau gyvenimų ir daugiau visko. Daugiau visko po truputį, juk tik taip liksiu gyvą ir galėsiu džiaugtis aplinkiniais zombiais. Juk jie tokie ir yra - zombiai nieko nežinantys ir manantys, kad gyvenimas yra lengvas, gyvenantys jį paviršutiniškai ir negalvojantys apie tai kas įvyks. Gal aš ir elgiuosi kvailai ir mąstau apie savo tolimą ir nesvarbią ateitį, bet bent jau gyvenu giliau nei kiti, nei tie kurie yra akli ir per daug kvaili, kad galvotų ir suprastų tai kas yra kažkur toliau, kažkur toliau už Žemę, kažkur kitoj planetoje, kažkur kitoj vietoje.
Jau kelias savaites kuriu šokį. Stengiausi muzikai atiduoti save, tačiau man iškilo problema muzikos taip ir neradau. Mano kompozicijai tobulai tinka Hozier "Take Me To Church", tačiau su šia daina negalėsiu pasirodyti stovykloje dėl kurios ir turiu ruoštis. Susiradusi kitą dainą, The xx - Talk Is Cheap, aš supratau, kad ši muzika ir melodija nepadeda man įsijausti į šokį ir atiduoti save žiūrovams. Iškilo milžiniška dilema, kurios niekas negali numalšinti, o mano pasirodymas nenumaldomai artėja ir, tarsi, specialiai laikas bėga greičiau, nei aš spėju sužiūrėti. Dabar tenoriu atsisėsti kamputyje ir verkti, tačiau reikia mokytis mokyklai, bėgioti, tampytis, valgyti, eiti į treniruotes, gerti vandenį ir nepamiršti kvėpuoti. Gal Tau ir atrodo mano dabartinė problema maža, tačiau jei šokis nepasiseks prarasiu visus šansus iškeliauti į Prancūziją su savo baleto mokytoja ir kitomis balerinomis, o man tai paskutinė galimybė tapti laiminga.

Nuoširdžiai Tavo Alisa
(pakankamai pasitikiu Tavo asmenybe, todėl prisistatau)

From: antramergina@gmail.com
To: alisa@gmail.com
Subject: .
Data: 2015 04 18

Aš turiu atsiprašyti, bet nemoku.
Tiesiog ilgiuosi Tavo laiškų, ilgiuosi Tavęs, ilgiuosi žodžių, nes žmonės nešneka taip su manimi, kaip Tu. Kiti nėra Tu, o man reikia Tavęs.

From: antramergina@gmail.com
To: alisa@gmail.com
Subject:
Data: 2015 05 03

Calms Casino - I'm The Devil.
Daina, kurią klausau diena ar naktis, nesvarbu.
Esu pragraužta kirmėlių.
Naktį maniau mirsiu.. Skausmai mane pribaigs.
Esu pasimetusi.. Mano galvoje visko per daug.
Aš vėl su juo susipykau. Ir skauda ne tik kūną, skauda viską.
Kiekvieną minutę bandau kažkur skubėti, bandau spėti, bet skausmai, mane baigia sugriaužti..
Man reikia kažko gero, kažko kas mano smegenis nuramintų, kas padėtų..
Tavo laiško negavau, vis dar negavau..
Aš lauksiu. dieną, dvi, tris, savaitę, dvi savaites, tris, keturias, mėnesį, metus ar kiek prireiks.
Aš lauksiu. Visada laukiu, mintyse tik ir sukasi.. Kada parašysi man.
Dabar mano sielą užgožia skausmas, cigaretės, alkoholis ir.. dar šis tas..
Aš laukiu. Laukiu. Laukiu..
Aš lauksiu tavęs...
Aš.
Lauksiu.
Tavęs.

From: alisa@gmail.com
To: antramergina@gmail.com
Subject: Aš vėl čia
Data: 2015 05 21

Gal Jack Garratt - Worry?
Gal Aurora - Runway?
O gal tiesiog tyla? Turbūt vėl mielai išdėstyčiau mintis apie, ją, vieną seniausių mano draugių, tačiau jau praeitame laiške išdėsčiau pakankamą nuomonę ir supratimą.
Atsimenu, mirtis buvo dažnas mano draugas, regis, stovėdavo greta mano sukuistos lovos, o aš joje vartydavausi paskutinioje agonijoje. Tačiau ji buvo, o dabar jos nėra.
Iš tikrųjų dabar nebėra nieko, dabar yra tik viskas.
Ne, dabar yra niekas, o viskas pasiliko už mano nugaros kartu su senąja mano palydove, mirtimi.
Konkursas viltingai manęs laukia liepos pradžioje, tačiau esu užsivertusi egzaminais, treniruotėmis, svajonėmis, miegu, maistu ir cigaretėmis. Apie nieką daugiau negaliu galvoti, tik apie šeštadienį vyksiantį stojamąjį, kuris tikiuosi man pavyks ir man teks garbė mokytis mokykloje, apie kurią svajoju jau ilgai.
Štai jau kelinta diena stengiuosi užbaigti šį laišką ir tenoriu pasakyti, kad vakar sužinojau rezultatus - patekau į grupelę merginų, kurios mėnesiui išvažiuos į Angliją, į Royal Ballet Theatre. Vakar buvau beproto laiminga kaip daugelis pasakė dėl to ir susirgau. Raižo visą kūną, rankos neklauso, o galva neketina galvoti ateinančias kelias dienas. Bet apskritai tikiuosi, kad greitai pasveiksiu, juk man reikia treniruotis, susitikti su draugais, nueiti į vakarėlį, rengiamą toms, kurios pateko į mažąją trupę, ir šiaip džiaugtis kol turiu laiko, vis dėl to Gegužės 31 dieną manęs Lietuvoje nebebus ir aš tegaliu džiaugtis.

Alisa
(vis dar laukiu kol prisistatysi)

Hey, ši dalis labai rami ir paprasta. Daug pasimetusių jausmų ir nesusipratimų. Veiksmas vyks pažadu ir taip pažadu, kad kelsiu dalis sąžiningai, o ne taip kaip iki šiol. Iš anksto dėkoju už komentarus!!
Beje tikiuosi pastebėjot, kad pakeičiau "gmailų" vardus, kad būtų aiškiau kur kas rašo.