Įsijungia šviesa.
Ji nušviečia nuobodžiaujančius veidus.
Nušviečia juodą,
Bet dabar šviesią tuštumą.
O kodėl dabar visko nepaleidus?
Balta ir šviesu.
Juodi bateliai stovi ant bedugnės krašto.
Kad tik nebūtų baisu...
Bateliai žengia žingsnį ir sukasi.
Jie nieko nemato, tik sukasi, sukasi...
Viskas gerai.
Veidai juokiasi.
Staiga šypsenos užgęsta.
Bateliai sustoja ant bedugnės krašto.
Šviesa užgęsta.
Viskas sutemsta.
Bateliai susvyruoja ir krenta.
Veidai nurimsta, bet nieko nesupranta.
Tik aš žinau, kas bateliams lemta.
YOU ARE READING
Žiemos Eilės
PoetryEilėraščiai čia nesulaukia didelio skaitomumo, bet pati juos skaitau. Pradėjau rašyti juos dar pradinėse klasėse. Turiu keletą sąsiuvinių, bet juos pildau retai. Dažnai eiles rašau kokios knygos kamputyje, ar popieriaus lapelyje. Jie visada pasimeta...
