Ji matė viršui žvaigždėtą dangų,
Nes gulėjo paskendus aukštoj žolėje
Ir matė aplink rusenančią ugnį,
O gal jau ir buvo joje.
Aplinkui šoko raganos tamsios,
O demonai baidė jas.
Virš jų skraidė dvasios nekalbios,
Ir niūniavo liūdnas dainas.
Ji užmerkė pavargusias akis,
Pamiršo šią tuštumą sunkią
Ir prisiminus savo viltis,
Sunkiai nugrimzdo į tamsą.
YOU ARE READING
Žiemos Eilės
PoetryEilėraščiai čia nesulaukia didelio skaitomumo, bet pati juos skaitau. Pradėjau rašyti juos dar pradinėse klasėse. Turiu keletą sąsiuvinių, bet juos pildau retai. Dažnai eiles rašau kokios knygos kamputyje, ar popieriaus lapelyje. Jie visada pasimeta...
