Mes ėjom taku tuščiu
Ir pildėm jį savo juoku.
Atėjo laikas išsiskirti
Ir vienai kitą pamiršti.
Bet aš negalėjau.
Tiesiog nesugebėjau.
Stebėjau ją atsigręžus
Ir liūdėjau lyg ją praradus.
Ji į mane nežiūrėjo
Ir dingo, nors gatvės nepriėjo,
Dėl paralerinių visatų judėjimo,
O gal dėl mano prasto regėjimo.
YOU ARE READING
Žiemos Eilės
PoetryEilėraščiai čia nesulaukia didelio skaitomumo, bet pati juos skaitau. Pradėjau rašyti juos dar pradinėse klasėse. Turiu keletą sąsiuvinių, bet juos pildau retai. Dažnai eiles rašau kokios knygos kamputyje, ar popieriaus lapelyje. Jie visada pasimeta...
