6 dalis.
Stovėjau rankose laikydama mažąjį James ir atsakinėjau į užduodamus klausimus. Jaučiausi gerai galėdama vėl būti su savo draugais ir nebyjoti, kad Harry netikėtai atvažiuos. Šiandien priešingai – laukiau kol jis pagaliau gryš. Kur mes dabar gyvensim? Prieš mano akis atsirado namas kuriame gyvenom mes su Harry prieš 5 metus. Nenoriu ten gryšti. Ne.
-SPENCER CLARK- išgirdau savo varda ir atsipeikiojau iš minčių.
-Ką?- atsisukau į draugus.
-Ar tau viskas gerai?- paklausė Zayn.
-Taip, tik užsigalvojau,- pakračiau galvą ir atsisėdau ant sofos krašto ir toliau žaidziau su James.
-Aš pagalvojau, gal mum vertėtų išvažiuoti kur nors pailsėt? Kad ir atskirai. Kuo toliau nuo Londono,- nedrąsiai prasitarė El.
-Visiškai pritariu. Dabar Londonas nėra geriausia vieta atsigauti po visų įvykių,- suburbėjo Niall. Pasigirdo durų trenksmas ir mes visi atsisukom į duris. Pro jas įžengė Harry. Aš atsistojus nuo sofos kraštos, vis dar laikydama James nuėjau prie Harry. Jis mane atsargiai apkabino neprispausdamas vaiko ir pabučiavo į kaktą. Harry perimė James į savo rankas ir aš patikrinau telefoną. Daug pranešimų twitteryje ir daugiau nieko. Turėsiu daug darbo juos perskaityt. Visi susėdom sveitainėj ir tylėjom. Tyla visus žudė, bet nei vienas negalėjo pratarti nei žodžio. Harry vis dar laikė James, bet buvo apsikabinęs ir mane.
-Kas būtų jei savaitei išvažiuotume kur nors be vaikų?- paklausė Louis.
-Louis... Mum neišeis,- suburbėjo El.
-Ne, mum irgi neišeis,- kiek nusiminė Sophia.
-Mūsų dar per mažas palikt savaitei,- pasakė Perrie.
-Iš dalies pasiilgau tų laikų, kai buvom be vaikų ir galėjom rengti durnus vakarėlius ir po to mirti iš gėdos ryte,- nusijuokė Liam.
-Arba durniuoti turų autobuse,- prisiminiau ir visi šyptelėjom.
-Kažkodėl jaučiu, kad mūsų gyvenimai dabar labai pasikeis,- nuleido galvą Niall. Aš laikiau ašaras, kad nepasirodyčiau labai silpna.
-One Direction nebėra, na o dabar top 10 geriausių 1D momentų,- pasigirdo balsas televizoriuje. Visi sužiūro į jį kai priš akis greit sumirksėjo X-factoriaus berniukai. Jie visi buvo labai pasikeitę. Televizorius sumirksėjo ir pradėjo groti pirmieji What Makes You Beautiful akordai. Mes visi susižvalgėm su ašarom veiduose. Matthew ir Emma susikabino rankomis ir jie pradėjo linguoti. Mes visi nusijuokėm ir galiausiai visų akys pasileido bėgti upeliais. Mes visi atsistojom ir pagarsinom dainą. Pezz pasiėmė James ir Harry mane apsikabinęs pradėjo linguot. Niall paimė Emma iš Matt ir jie pradėjo taip pat šokt. Galiausiai mes visi pradėjom šokti. Keitėmės porom ir kai aš buvau pas Niall daina baigėsi. Aš nužvelgiau visus ir nebeišlaikius ir apsiverkus išbėgau į lauką.*Harry pozicija*
Mes visi šokom kai staiga daina sustojo. Nespėjau sureguoti kai Spencer apsiverkus išbėgo į kiemą. Bandžiau bėgti paskui ją bet Niall mane sustabdė ir pats išbėgo į kiemą. Atsisukau į kitus ir jie visi stovėjo taip pat nesupratę kas ką tik įvyko.
*Spencer pozicija*
Neišlaikius išbėgau į kiemą ir susmukau prie namo sienos. Ašaros bėgo upeliais. Išgirdau durų trinktelėjimą ir šiek tiek krūptelėjau. Pajutau šiltas rankas ant savo pečių. Pakėliau akis ir išvydau Niall žiūrinti į mane.
-Kas nutiko?- paklausė jis.
-Galbūt tai ką pasakysiu tau, reikėtų iškarto sakyti visiems,- nusivaliau ašaras.
-Tu nori kažką pasakyti visiems?- Niall pasitikslino.
-Nemanau, kad tai galėsiu pakartoti kelis kartus, bet noriu, kad jūs visi žinotumėt,- sukūkčiojau.
-Einam?- paklausė. Linktelėjau ir atsistojus ir įsikibus į Ni ranką įžengiau į namus. Visi sužiūro į mane ir man pasidarė sunku stovėti, bet įkvėpiau oro ir sukaupus visas jėgas atsistojau prieš juos.
-Spencer norėjo kažką pasakyti mums visiems,- pasakė Niall ir paliko mane stovėti vieną. Visi į mane sužiūro dar įdėmiau.
-Ar viskas gerai?- paklausė Liam.
-Ne. Nieko nėra gero,- viena ašara išdavikė nuriedėjo mano skruostu.
-Kai pamačiau jus visus čia stovinčius pasibaigus dainai, aš supratau, kad.... aš negaliu... visa tai per mane. Per mane jūs nebeturėsit linksmybių turo autobusuose. Jus nebeturėsit fanių šaukiančių jūsų vardus ir dainuojančių jūsų dainas. Jūs nebeturėsit nieko, ką turėjot. Tai per mane. Reikėjo man išvažiuot ir niekada čia negryšt. Aš nenoriu matyti jūsų liudnų, vien per mane. Aš noriu, kad jūs būtumėt laimingi...- sukūkčiojau.
-Spencer, gal mes ir nebeturėsim visko ką čia išvardinai, bet mes žinom, kad visada turėsim tave,- pasakė Louis ir visi palinksėjo.
-Mes turim šeimas, bet svarbiausia turim vienas kitą,- pasakė Pezz.
-Spencer, suprask, kad ir tu nebutum gryžus ankščiau ar vėliau One Direction būtų atėjęs galas. O dabar tai atėjo ankščiau ir pagaliau galim džiaugtis šeimom, kol dar jauni,- šyptelėjo Liam.
-Jei kas nors būtų liepęs pasirinkti ar susigražinti Hencer ir nutraukti grupę ar pasilikti grupe, mes visi būtume balsave už Hencer,- pasakė Niall. Visi vėl palinksėjo.
-Mes norim, kad visi būtume laimingi ir mes vienas kitą tikrai užstosim bet kokioj situacijoj,- šyptelėjo Zayn. Mano veide atsirado menka šypsena.
-O svarbiausia tai, kad mes ir vėl visi kartu. Svarbu, kad visi laimingi kartu,- pasakė Perrie. Mano akys visiškai neišlaikė ir ašaros pasileido bėgti mano skruostais.
-Spencer, mes turim vieni kitus, bet svarbiausia mes gavom tave ir mes vėl visi kartu,- lėtai pasakė Harry ir priėjęs prie manęs nuvalė mano ašaras ir įsisiūrbė į lūpas.
-Dabar mes laimingesni nei buvom prieš kelias dienas, bet gal susiraskit kambarį,- nusijuokė Sophia. Harry pakėlė mane ir ėjo laiptų link.
-MES PAJUOKAVOM,- sušuko visi ir kai aš atsitraukiau nuo Hazz visi prodėjom juoktis.
-Jei nebūtų vaikų tai visi žinom kuo pasibaigtu dabar,- pasakė Liam.
-Aš manau mano mama nieko neveikia,- pasakė El.
-Mano mama irgi,- greit pasakė Sophia. Visi nusijuokė ir atsisuko į Pezz ir Zayn.
-Aš... Juk viena naktis nepakenks?- nusijuokė Pezz. Visi nusijuokėm ir pradėjom skirstyt kas už ką atsakingas. Niall ir Perrie išvežiojo visus vaikus. Aš ir Louis buvom atsakingi už gėrimus. Harry, Sophia ir Zayn atsakingi už maistą. Ir galiausiai El ir Liam – už vietą ir svečių sarašą. Visi susėdom į mašinas ir išvažiavom.