Sanderis su velniu (ON HOLD)

Trečias skyrius' // Nesupratau ir nesuprasiu

Nesupratau ir nesuprasiu - nėra daug ko ir sakyti. Nėra tinkamų žodžių apibūdinti  situacijai. Kai turi kęsti patį kvailiausią ir tuo pačiu gražiausią vaikiną 2 valandas.

Daina :  Civil Twilight - Holy Dove

-><><><><><><><><><-

Lukas atsisuko į mane. Jo veido išraiška itin keista. Iš pradžių jis išsigandęs, tada supykęs, sutrikęs ir galiausiai jis pažiūri į mane su viską žinančia šypsena. Akys išduoda, kad jam patiks ši artėjanti drama. Kairysis lūpų kamputis  pakyla ir suformuoja velnišką šypseną.

Mano akys nukrypo į Lotę. Iš pradžių ji supyko, tada atrodė kaip barbė lėlė. Ta lėlė, kuriai mažos mergaitės nudažo veidus raudonu nagų laku. Stovi sau šokėja su trumpu sijonėliu, po kuriuo turbūt nieko nėra. Aukštakulniai didesni nei Lady Gagos. Maikutė tai lyg antra oda. Tokia aptempta ir dar ta iškirptė. Fuuu....

"O dieve! Ką tu čia veiki šlykštyne tu?" savo cypenčiu balsu pradėjo spiegti Lote "Tau gal ką? proto maža, nežinai kur tavo vieta knygų žiurke tu!"

Manau, jau žinau kodėl Lukui patinka tokios 'BARBĖS'. Taigi jos nei proto neturi, ir kojas gali lanktyti kiek tik nori plačiai. Jos kaip vitrinose rausvai aprengtos blondinės lėlytės, kurių visi nori. Atsistoju nuo žemės.

"Atleisk Lote." nesiruošiu nusileisti jai šį kartą. Gal bent šiandien būsiu drąsi.

"Tik dink iš akių baidykle!" kodėl ji taip cypia? Jezau, jos balsus lyg tų guminių ančiukų. Tik cyp, cyp, cyp ir cypia.

"Atleisk, bet manau, kad šį kartą tu ne čia pataikei. Knygų žiurkės turi sėdėti bibliotekoje. O tokios kaip tu... na net nežinau. Tave dažniausiai visi mato lovoje pusnuogę. Tai gal, sakau eik į lovą ir ten cypk." stengiausi kaip galėdama, kažką aštraus pasakyti. Ir pagal Luko reakciją, manau pavyko. Jo veidas toks įtemptas, atrodo tuoj plyš juoktis.

"Ką tu pasakei? Lukai! Tu girdi? Šita barsukas mane bando įžeidinėti. Apgailėtina. Bet tu nestovėk irgi!" su netikrom blakstienom bandė žavėti Lotė jį.

"Manau aš nesikišiu, dar subraižysit mane." jutau Luko švelnų juoką žodžiuose. Pala, kas čia su manim darosi. Jis gi velnias. Nesileisk būti jo apžavėtai. Tu stipri Heile.

"Aggh! Aš išeinu iš čia. Ir tikiuosi tu tai prisiminsi Lukai!" kulneliais nubėga princesė į tuoletą pasigražinti ir nusiplauti ašaras. Nepavyko jai šiandiena. Na ką gi.

Lukas prapliupo juoktis. Keista jį matyti tokį. Linksmą. Jo juokas toks švelnus, kad privertė ir mane nusijuokti. 

"Šaunuolė" per liemenį priėjęs bandė apkabinti Lukas. 

"Am, ačiū..." išraudau kaip pomidoras, pasitraukiau nuo šetono vaikio tolėliau. Nenoriu, kad jis čia apkabinėtų mane. Dar smirdėsiu Lote.

"Kodėl nuėjai?" vos neliūdnu balsu paklausė Lukas. Eidamas prie gėrimų aparato. 

"Ta prasme. Aš... man nepatinka apsikabinimai" bandžiau išsisukti. 

"Nemeluok man. Žinau, kad tau patinku. Nereikia to slėpti. Visom aš patinku. Nesi viena, išskirtinė." nusipirkęs pepsi colos kalbėjo velniūkštis.

"Aš nemeluoju. Ir tu man net nepatinki. Ir aš nesu kaip visos. Man tiesiog nepatinka apsikabinimai." na aš iš dalies nemeluoju, man apsikabinimai iš tikro nepatinka. Nuo seno jau taip. 

"Argi?" atsigėręs gurkšnį, padėjo skardinę ant netoliese esančio stalo. Nepastebėjau kai staigiai jo rankos buvo aplink mano juosmenį, o jo galva įmurdyta į mano kaklą. 

Kaip refleksas, jau ketinau spirti jam iš kojos į jautrią vietą... bet ir vėl nespėjau nieko padaryti. Nes šis, velnias kažką su savo lūpom padarė tokio malonaus mano kaklui, kad išleidau keistą garsą. Kiek skaičiau... o dieve... Nejau jis man katik padarė pirmą meilės įkandimą?

Žaibo greičiu pašokau nuo jo, kad pasitikčiau jo šetonišką šypseną. Nesusitvardžiau ir trenkiau jam antausį. Nežinau, ir nesuprantu. Iš kur tuo metu turėjau tiek daug drąsos. Be žinau vieną. Viską palikau mokykloje ir bėgau kiek galėdama greičiau nuo jo.

Nenoriu, rytojaus. Tikrai nenoriu.

-><><><><><><><><><-

*anonimė

Votinkit ir komentuokit. <3