3 months // L.T // #2015 // #2016 // LTU // ✔

17 (Kalba)

KALBA

HAZEL

-Louis Tomlinson gyvenimą paliko visiškai jaunas. Iš tiesų skaudu labiau, nei gali būti. Jis man buvo ne tik vaikinas, jis man buvo, kaip geriausias draugas į kurį galėdavau atsiremti, pasipasakoti ir taip toliau. Kiekviena akimirka praleista su juo man buvo labai svarbi, svarbiau už viską. Tačiau aš žinau, kad jis manęs nepaliko. Aš žinau, kad jis ten, danguje, stebi ir saugo mane. Visi kas mirė, ko nebeliko jie tapo angelais ir stebi mus, ir saugo. Aš jį labai mylėjau.-Jau jutau riedančias ašaras. Karštas, surias, deginančias ašaras.-Tačiau nesustojau jo mylėti, mylėsiu visada, net jei ir būsiu su kažkuo kitu. Ilsėkis ramybėje Louis William Tomlinson.-Pasakiau užbaigdama. Visą laiką stebėjau Louis. Mačiau, kad pas jį susikaupė kelios ašaros, bet jis neleido joms nuriedėti. Aš priėjau prie jo, jis atsistojo ir stipriai mane apkabino.
-Aš myliu tave Loui.-Tyliai sukuždėjau jam į kaklą.
-Aš tave taip pat Hazel.-Atsakė jis. Pasilenkęs priglaudė savo lūpas prie manųjų.
-Šiuos paskutinius mėnesius aš noriu daug su tavimi kalbėtis.-Pasakiau.
-Žinoma.-Šyptelėjo.
-Ir aš noriu viską apie tave sužinoti. Ir labai noriu, kad tu būtum atviras, sakytūm tiesą.-Pasakiau žiūrėdama jam į akis.
-Aš su tavimi visada atviras.-Pasakė prisimerkdamas.
-Tada kas tas bosas? Kuris tau skambino?-Paklausiau ir pamačiau baimę jo akyse.-Louis.
-Gerai. Pasakysių.-Tarė jis ir mes atsisėdome ant rankšluosčio.-Aš jam dirbu, nes kai buvau labai jaunas prisidirbau ir esu jam skolingas daug pinigų, tad jau kelerius metus dirbu jam lenktyniaudamas. Ir jis man skambino, vadinasi turėjau vėl važiuoti lenktyniauti, tačiau nenuvažiavau, nes pažadėjau tau.-Buvau tiesiog šokiruota. Kodėl jis man nepasakė?
-Ir kodėl tu man nepapasakojai?-Paklausiau susiraukdama.
-Visu pirma nenorėjau, kad tu įsiveltum. Visu antra bijojau, kad atstumsi mane.
-Juk nieko man nebūtų atsitike. Ir aš tikrai neatstumčiau tavęs.
-Kuo mažiau žmonių žino, tuo saugiau ir jiems ir man.
-Ohh..-Atsidusau.-Svarbiausia, kad dabar pasakiai.-Šyptelėjau ir pabučiavau jį.
Po maudynių baseine mes grįžom atgal į vidų. Sumąstėm pažiūrėti kokį filmą, bet prieš tai pasigaminom įvairaus maisto. Tada atėjom į svetainę ir įsijungėm kažkokį filmą, net pavadinimo nežiūrėjom. Abu susirangėm ant sofos ir žiūrėjom. Buvau prisiglaudusi prie Louis, tad puikiai jutau jo skleidžiamą šypseną. Aš tikrai myliu jį. Neįsivaizduoju kas bus, kai jo nebejusiu šalia? Ar aš palušiu? Tikėkimės, kad tas skausmas, kurį jaučius, nebus per stiprus, kad privestu iki savižudybės. Dvi mirtis per vienrius metus man tikrai per būtų daug. Tačiau stengsiuos ištverti. Aš juk Hazel, galiu ištverti bet ką. Nors... Ar sugebėsiu ištverti mylimojo mirtį?
Filmas ėjo į pabaigą. Jis buvo romantinis, man tikrai patiko. Pakėliau galvą norėdama pažiūrėti į Louis ir pamačiau, kad jis jau miega. Nusišypsojau.
-Louis.-Pajudinau jį.-Louis.-Toliau judinau ir jis pabudo. Kelis kartu sučepsėjo ir pasitrynė akis.
-Kas?-Paklausė pažiūrėdamas į mane.
-Eime į viršų jau, jei nori miegoti.-Pasakiau.
-Gerai.-Šyptelėjo jis. Išjungė televizorių ir mes abu užlipome į viršų. Jis paklojo lovą, o aš per tą laiką užsidėjau savo pižamą. Tada abu įlipome į lovą. Aš prisislinkau arčiau Louis ir apsikabinau jį. Po keletos minučių, Louis jau miegojo, o aš vis dar ne. Mąsčiau. Kaip pasikeis mano gyvenimas, kai jo nebeliks? Ką darys visi draugai be jo? Ar susitaikys su šią realybe, kad jo nebėra? Kai jau negalėjau apie tai galvoti užsinerkiau ir netrukus panirau į miegą.
---
-Louis kas tau?-Paklausiau sutrikusi, kai jis laikė rankose diržą ir artėjo link manęs grėsmingu žvilgsniu. Tada pajutau skausmingą kirtį per kojas, sucypiau.
-Louis!! Kas tau yra!???!!-Šaukiau su ašaromis. O jis tik toliau bejausmiu žvilgsniu mane talžė, be jokio gailesčio. Ašaros degino mano skruostus, o mano ryksmai girdėjosi visur.
-Louis!!-Inksčiau. Jis sustojo mane mušęs. Bet tada sugriebė už plaukų ir numetė ant žemės, tada parklubdė prieš save ir išsitraukė savo penį, ir kišo man prie veido bandydamas sugrustį į burną, tačiau aš priešinausi ir tada gavau stiprų kirtį su ranka per veida.
---
Pašoku lovoje visa suprakaitavusi. Žvilgtelėjau į Louis jis saldžiai miegojo. Aš atsisėdau ant lovos ir sėdėjau išsigandusi. Iš kur tokie sapnai? Juk jis man taip niekada nepadarytų. Lėtai atsiguliau ant šono. Nesumerkiau akių beveik dvi valandas. Negaliu patikėt, kad sapnuoju tokius sapnus. Po dviejų valandų užmigau vėl.

Hellioww, štai ir nauja dalis!!!
Pagaliau ane? Tiesiog užsimaniau parašyti, pamaniau nudžiuginsiu savo skaitytojais :))
O jus ar galit nudžiuginti mane bent keliom nuomonėm? :((
Aš visai jų negaunu ir manau, kad galbūt neįdomi istorija :((
Parašykyt bent vienąąą :)))***
Atsiprašau, jei rasit klaidų :3 netaisiau dalies net :D Nes ką tik ją parašiau ;3
So bye
Lots of love

-Sandra