3 months // L.T // #2015 // #2016 // LTU // ✔

15 (Šokiruojančios naujienos)

ŠOKIRUOJANČIOS NAUJIENOS

HAZEL
Iki pat ryto nesumerkiau akių. Louis kietai miegojo, o aš stebėjau išeinančius girtus žmones. Vakarėlis buvo geras, tačiau jis kainavo sveikatą.
Mano mintis apgaubė prisiminimai su mama. Kaip mes gamindavom maistą kartų, kaip su tėčiu žaisdavau futbolą. Tas gyvenimas jau praeitį. Dabar aš labai pasikeičiau. Nuo vakarėlių iki bučinio su mergina. Neįsivaizduoju kas man pasidarė.
Po keletos valandų Louis nubudo. Inkšdamas atsisėdo.
-Labas rytas.-Tariau jam ir nusižiovavau.-Kaip jautiesi?
-Lyg tanko pervažiuotas.-Sumurmėjo jis.
-Ar tai reiškia, kad reikia vaistų?
-Ir net labai.-Nusijuokė. Padaviau jam aspirino.
-Ar tu visą naktį nemiegojai?-Paklausė jis.
-Iš dalies taip.
-Ką veikei?
-Tiesiog sėdėjau ir stebėjau aplinką, kaip švinta ir kaip išeina leisgyviai žmonės.-Nusijuokiau.
-Rimtai? Nebuvo nuobodu?
-Ne. Tiesa pasakius stebėti, kaip kila saulė visai įdomu.
-Nuoboduuu.-Numikė jis.
-Tau visada viskas nuobodu.-Šypsojausi.
-Vis dar nuoboduuu.-Toliau burbėjo ir šypsojosi.
-Idiotas.-Nusijuokiau.
-Važiuojam namo.-Atsisėdęs prie vairo pasakė jis.
-O ne ne ne drauguži. Aš nerizikuosiu savo gyvenimu, dar per jauna esu. Lipi lauk iš šitos vietos.
-Baik. Vairavau ir budamas girtas.
-Aš nepasitikiu tavimi. Gal tu trokšti mano mirties.
-Tu rimtai? Ką tu čia skiedi?
-Aš tik juokauju.-Nusijuokiau.
-Hahaha.-Pasišaipė jis.
-Važiuojam kvaili.-Pasakiau nusijuokdama.
Jis užvedė variklį ir mes pajudėjome į kelią.
-Susibendravai su Ally.-Nutraukė trumpą tylą jis.
-Šiek tiek.-Atsakiau atsidusdama. Prisiminus vakarikštį įvykį mane apėmė baimė. Baimė dėl to ką pagalvos Louis.
-Kaip ji tau?
-Mergina, kaip mergina. Nieko apie ją ypatingo pasakyti negaliu.
-O tai, kad bučiavaisi su ją?
Po jų žodžiu aš sustingau. Tiesiog netekau amo. Nežinojau ką jam atsakyti. Bet susiėmiau ir pasakiau.
-Iš kur sužinojai?
-Baik. Juk lengva pastovėti prie durų.
-Tu visą tą laiką stovėjai prie durų?-Kilstelėjau antakius.
-Tai?? Tau patinka merginos? Aš susitikinėju su lezbiete?
-Ką? Ne. Ne ką tu čia nusišneki. Aš visą gyvenimą buvau normali tokia ir liksiu.
-Tai dabar sakai, kad būti lezbiete ar gėjumi yra nenormalu.
-Ne. Aš ne ta turėjau omeny. Jie irgi žmonės, ir aš taip pat.
-Kodėl tu atsakiai į jos bučinį?
-Aš nežinau. Tiesiog nežinau.
-Tau patiko dėl to ir atsakei.
-Galbūt man patiko, bet tai tik malonumas.
-Jeigu tai pasikartotų kada nors?
-Man tai nieko nereiškė aišku? Aš myliu tave. Ir rytoj mylėsiu taip pat. Ir po ryt irgi. Ir jei pasibaigs vasara aš mylėsiu tik tave. Aišku? Man nieko kito nereikia, tuo labiau kažkokios lezbietės, kuri pasirodo mėgsta ne tik merginas.
-Žinai kas yra žiauriausią? Kad praleisiu su tavimi tik vasarą.
-Ta prasme?
-Pameni kai sakiau, kad mano tėtis mirė?
-Taip.
-Jis mirė nuo vėžio. Jam buvo trečia stadija, ir jis jau buvo gero amžiaus žmogus. Ir.. Aš taip pat sergu vėžiu. Esu antroje stadijoje. Aš neturiu pakankamai pinigų, kad gydytis geriausiose klinikose ir man liko mažiau nei pusę metų. Simptomai sustiprėjo. Aš pastebėjau, kad pradėjo slinkti plaukai, dažnai netenku sąmonės, kartais jaučiuosi silpnas, išblyškęs..-Jis kalbėjo toliau, o aš labiausiai už viską norėjau netekti klausos. Norėjau negirdėti ką sako jo lūpos. Norėjau išvis nesužinoti to, ką jis katik pasakė.-Blogiausia yra tai, kad gydytojai aptiko auglį galvoje. Ir jis kiekvieną dieną didėja.
Po jo žodžiu mano ašaros paėmė viršų.
-Kada sužinojai, kad sergi?-Paklausiau sukukčiodama.
-Prieš metus.
-Ir vistiek pamilai žmogų, kuri įskaudinsi?
-Aš tiesiog negalėjau tau atsispirti. Vos tave pamatęs aš netekau amo. Aš žinojau, kad būsių tas apie kurį galvosi ryte pabudusi, ir tas apie kurį pagalvosi užmigusi. Busiu tas, kuris prajuokins tave, bet taip pat žinojau, kad būsių tas kuris įskaudins tave.
-Aš.. Aš..
-Nieko nesakyk. Jei norėsi išsiskirti su manimi aš suprasiu. Galėjau išvis tau to nesakyti.
-Aš nepaliksiu tavęs. Aš tave myliu. Ir net jei tu mirsi mylėsiu. Tu buvai pirmasis mano vaikinas. Pirmasis, kuri taip stipriai pamilau. Vos pradėjom draugauti aš žinojau, kad esu saugi su tavimi, kad esi tas, kuris bus su manimi visada, bet kokioje bėdoje.
-Bet aš nebūsiu visada su tavimi.-Pasakė jis ir sustabdė automibilį. Aš pradėjau verkti.-Aš norėčiau rasti būdą išsigyditi, bet jau vėlu. Per ilgai uždelsiau.
-Louis..
-Nieko nepakeisi. Aš myliu tave. Ir ši širdis..-Pridėjo mano ranką prie savo širdies.-Priklausys tik tau. Net jei aš ir būsiu du metrai po tavimi. Stipriai jį apsikabinau.
Kai pagalvojau apie laiką, supratau, jog vasara eina į pabaigą. Liko vos mėnesis iki pabaigos.
-Vasara jau baigiasi.
-Žinau. Paskutinį mėnesį praleisim tik aš ir tu. Važiuosim į mano draugo namelį prie ežero ir prabusim ten visą mėnesį. Tik mes.
-Gerai. Aš sutinku.-Palinksėjau ir jis pabučiavo mane.
Jis parvežė mane namo. Aš įėjau vidun ir iškart nuėjau į savo kambarį. Kritau į lovą ir pradėjau verkti. Pamilau žmogų, kurio negalėsių mylėti visą gyvenimą. Pakėliau galvą ir pažvelgiau į komodą. Ten stovėjo mano ir mano mamos bendra nuotrauka.
-Norėčiau, kad būtum šalia. Norėčiau, kad patartum man ką daryti.-Tyliai kuždėjau. Ir dar labiau apsiverkiau. Netekau mamos, dabar dar neteksiu ir vaikino, kuri beprotiškai myliu. Vasara pasibaigs ir aš neteksiu draugų, nes teks išvykti. Juk studijuosiu kitur.
Gavau žinutę nuo Louis "Krauk daiktus, išvykstam rytoj"
Atrašiau jam ir išlipusi pradėjau krautis daiktus. Susikroviau pačius būtiniausius. Ant komodos padėjau laiškelį Bellai. Nenoriu, kad ji jaudintusi.
Paslėpiau kuprinę po lovą ir ilipusi į ją užmigau. Rytojus atneš naują dieną, ir aš tikiuosi, kad ji nebus tokia sunki, kokia buvo šiandieną.

Hey hey hey!! Nauja dalis pagaliau išvystą pasaulį!!
Yeah tikiu, kad jus nesitikėjot tokio posukio, bet.... Taip šovė man, aš nieko negaliu padaryttt.... :((
Manau po šitos istorijos baigimo sustosiu kurti :>
Nesss esu jau 10-okė irrr man mokslo metų pabaiga :))) Ir laukia egzaminaii. Ačiū Dievui vieną jau išlaikiau, liko dar tris :')
Sėkmės man :>
And enjoy :33
Lots of love
-Sandra ♥