3 months // L.T // #2015 // #2016 // LTU // ✔

5 (Pirmas bučinis)

PIRMAS BUČINIS

H A Z E L
Gerokai po trijų visi nusprendėm eiti maudytis. Net aš pagaliau išsiropsčiau iš palapinės, nuo pat dešimtos čia prabuvau, Louis pagulėjo apie pusvalandį ir paliko mane.
Visi stovėjome ant kranto, suskaičiave iki trijų kartu pradėjome bėgti ir šokome į vandenį. Kūną apsėmė šaltis. Iškart pasidarė šalta. Šiek tiek paplaukiojau, kol įpratau prie vandens. Išsigandau, kai kažkas čiupo man už kojų, bet staigiai paleido, nes pradėjau sparditis ir tikrai kažkur pataikiau. Iš vandens išniro Louis, susiėmės už nosies. Ups. Jis patraukė ranką ir ant jos buvo šiek tiek kraujo.
-O Dieve.-Priplaukiau arčiau jo.-Atleisk.-Tariau išsigandusi.
-Tu manęs taip nekenti.-Pasakė jis.-Vis sumuši.-Aš sukikenau.
-Eime aš turiu valymo priemonių pas save.-Pasakiau ir plaukiau link kranto.
-Nešiojiesi vaistinėlę?-Paklausė.
-Taip. O jeigu koks nelaimingas atsitikimas?
-Ai nu. Protinga.-Pavartė akis. Abu išlipome iš vandens, aš pasitaisiau savo liemenėlę ir pasitempiau apatinius, na žinot, kaip būna po maudynių. Priėjome palapinę. Išliaužiau į ją ir išsiėmiau savo rankinę. Ištraukiau iš jos mažą dėžutę su bintais, pleistriukais ir valymo priemonėmis. Atsistojau prie Louis. Jis buvo aukštesnis už mane visa galvą.
-Manau tau teks prisėsti.-Pasakiau jam.-Tu per daug didelis.
-Arba tu tiesiog per maža.-Nusijuokė jis ir atsisėdo ant kėdės.
-Nori dar į nosį?-Paklausiau.
-Ne.
-Tuomet shh.-Pasakiau. Jis pavartė akis. Padaviau jam dėžutę ir liepiau palaikyti. Atsistojau arčiau ir pasilenkiau prie jo. Užpyliau ant vatos valyklio ir pradėjau valyti kraują nuo nosies. Tai pat pastebėjau, kad jo lūpa prakirsta.
-Gerai čia gavai.-Sukandau dantis ir parodžiau užjaučinčia veido išraišką. Jis ir vėl tik pavartė akis. Valiau jo krauja ir tada pastebėjau, kad jo akis yra nukreiptos į mano krutis. Puiku tegul žiūri, nes tai nepasikartos. Nuvaliau visą kraują ir atsilenkiau. Viska sudėjau į dėžutę ir pasiėmiau ją iš jo. Nuėjau atgal į palapinę, eidama specialiai kraipiau užpakaliuką. Viską sudėjau į rankinę. Pasiėmiau iš jos savo megztinį, kuris man per didelis ir užsidėjau jį. Taip pat isispiriau į šlepetes. Apsisukau eiti prie kranto ir atsitrenkiau į Louis.
-Tu gal debilas?!-Suklykiau išsigandusi. Rimtai išsigandau. Jis nesveikas taip daryti. Jis nusijuokė.
-Tu daktarė, kad nustatai mano diagnozę?-Paklausė jis.
-Galbūt, kai ja tapsiu ir tu apsilankysi pas mane aš tau nustatysių diagnozę.-Pasakiau ir praėjau pro jį. Isikišau ausines į ausis ir pasileidau muziką. Muzika visada atpalaiduoja ir atitraukia nuo visu minčiu, kurias nori pašalinti iš galvos.
Ėjau tuo keliuku, kaip ir ryte. Kai priėjau pabaigą to keliuko sustojau ir žiūrėjau į tolį. Galvojau apie viską. Apie savo ateitį, kur stosiu ir panašiai.
Net nepastebėjau, kaip prabėgo valanda. Supipsėjo mano telefonas, pranešdamas apie naują SMS žinutę.
Grace: Po velniu Hazel kur esi?!?!
Aš: Nesijaudink man viskas gerai, manęs niekas neišprievartavo.
Išsiunčiau žinutę, bet vistiek neėjau atgal. Staiga pajutau, kai kažkas mane apkabina iš nugaros, ir tada padeda galvą ant peties. Šiek tiek pasuku galvą į šoną ir pamatau Louis.
-Rimtai? Tu mane persekiosi?-Pasakiau pyktai. Užminiau jam ant kojos ir jis mane atleido.
-Po velniu, kas tu tavimi ne taip?! Debilė!
-Tu kas daktaras, kad nustatai mano diagnozę?-Pakartojau jo žodžius. Pradėjau eiti atgal. Jis sekė mane.
-Aš stengiuosi su tavimi susibendrauti, o tu vis atstumi mane.-Pasakė jis. Pažvelgiau jam į akys. Jose buvo nusivilimas, liūdesis.
-Paklausyk. Mano mama mirė prieš mėnesį.-Pasakiau norėjau tęsti, bet jis nutraukė.
-Mano tėtis taip pat!-Garsiai pasakė.
-Nemanau, kad mums kas pavyks.-Pasakiau.-Tu esi ne tas vaikinas, kurio aš noriu.-Pasakiau ir už tai noriu sau trenkti.
-Aš girdėjau tavo pokalbį su teta.
-Tu klausaisi mano pokalbių su kažkuo?!-Surikau.
-Atleisk, tiesiog ėjau pas tave atsiprašyti ir išgirdau. Aš žinau, kad aš tau patinku. Mums abiem sunku, argi, tai ne likimas?-Nusišypsojo jis.
-Manau netinkamas metas šypsotis, kai žinai, kad viskas yra šudina.-Sumurmėjau.
-Žinau.-Sumurmėjo jis.
-Leisk man bent kelias savaites pagalvoti. Leisk man tave pažinti. Aš lygiai po dvieju savaičių, po keturioliką dienų pasakysių tau atsakymą.
-Atsakymą į ką?
-Ar tikrai tu man tinkamas.
-Puiku. Aš sutinku.
-Gerai.-Išpraudžiau šypseną. Ir ši buvo nuoširdi.
Abu grįžome pas visus. Ant manęs užgriuvo Grace. Ji mane apkabino taip, kad maniau uždusiu.
-Kaip aš jaudinausi. Išgąsdinai mane.-Pasakė. Atsitraukė.-Daugiau niekur neišeik.-Papurtė mane už pečių.
-Gerai.-Pasakiau keistai. Visi vaikinai atsisėdo ant kėdžiu aplink laužą, o merginos atsisėdo jiems ant kelių. Pažiūrėjau į Louis, kuris stebėjo mane. Aš turiu jį pažinti, bet negaliu, kaip kokią kalė sėstis jam ant kelių, gal jis mane nustums?
Atsisėdau tiesiog viena, nuo visų atokiau, ant žemės.
-Taigi žaidžiam žaidimą.-Pasakė Grace.
-Kokį?-Paklausiau.
-Aš niekada. Žaidimo taisyklės paprastos. Žmogus sako "aš niekada.." pabaigia kažkuom. Jei tu esi tai daręs atsigerį, jei ne, negeri. Žmogus pas kurį puodelis liks tusčias privers kažką padaryti tam, kurio puodelis liko pilniausias.-Paaiškino. Visi linktelėjo suprasdami. Harry visiems padavė plastikinius puodelius ir pripildė sidru. Tada grįžo į savo vietą ir pats pradėjo žaidimą.
-Aš niekada nebuvau nusigėręs iki žemės graibimo.-Pasakė ir visi atsigėrė, na o tai reiškė, kad visi buvo prisigėre, net ir aš. Toliau žaidimą tesė Louis.
-Aš niekada nebuvau pabėgęs iš namų.-Pasakė ir vienintelis atsigėrė. Visi žiūrėji į jį keistu žvilgsniu.-Kas? Buvo man taip, kai buvau mažas.-Pasiteisino. Toliau kalbėjo Grace.
-Aš niekada nesimylėjau analiniu.-Pasakė ir aš padariau pasišlikštėjusia miną, visi išskirus mane atsigėrė ir dabar pasijaučiau keistai. Atėjo Louis eilė.
-Aš niekada nesibučiavau.-Pasakė ir visi atsigėrė, net ir aš. Juk aš "bučiavausi". Atėjo merginos, kuri sėdi ant Hazz kelių eilė. Kiek atsimenu jos vardas Tasha.
-Aš niekada nebuvau vyrų tolete.-Pasakė ir aš tyliai sukikenau, kai prisiminiau, kad karta su tėčiu man teko ten pabuvoti, nes moterų toletas buvo užimtas.
Atėjo mano eilė.
-Am.. Aš niekada nebuvau turėjusiu rimtu santikių.-Pasakiau, bet neatsigėriau. Vieninteliai Hazz ir Tasha atsigėrė. Matyt jie rimta pora.
-Mano puodelis tusčias.-Surėkė Louis. Dešimt minučiu žaidėm šį žaidimą, o mano puodelis puspilnis.-Pas ką pilnas?-Paklausė Louis.
-Mano.-Pasakiau. Jo veide pamačiau šypseną.
-Taigi.-Pradėjo jis.-Tu turi mane pabučiuoti.. Hmm sėdėdama man ant kelių.-Pasakė jis. Aš prasižiojau, bet greit susižiojau.
-Gra-Norėjau pasakyti Grace, kad nesažininga, bet ji mane pertraukė.
-Tokios taisyklės.-Pasakė ji. Aš atsistojau ir priėjau prie jo. Apžergiau jį ir atsisėsau ant jo.
-Tikiuosi nesigailėsiu.-Sumurmėjau. Juk tai bus mano pirmąsis bučinys. Norėjau, kad jis būtų lietuje ar kažkas panašau, bet ne kažkoks kvailas žaidimas visas mano svajones išsklaidė.
Apsivijau rankomis jo kaklą ir lėtai priglaudžiau savo lūpas prie jo. Lėtai pradėjau jas judinti. Jo rankos nuo mano liemens nusiledo žemiau. Nežinau kiek laikp trūko bučinys, bet man tikrai patiko, jis sušiktai gerai bučiuojasi.
-Tai buvo karšta.-Pasakė Niall.
-Užtilk.-Sumurmėjau ir nulipau nuo jo. Gerai galbūt nesigailiu, kad pirmas bučinys buvo su juo, bet vistiek mano svajonė apie pirmą bučinį lietuje žlugo.
Po valandos visi jau skirstėsi.
Ilipau į palapinę jau persirengusi. Atsiguliau į savo pusę. Po keliu minučiu Louis taip pat jau gulėjo savo vietoj.
Man ir vėl šalta. Sudrebėjau.
-Šalta?-Išgirdau jo balsą.
-Taip.-Tyliai pasakiau.
-Gal apkabinti?-Paklausiau.
-Taip.-Pati net nesuvokiau ką darau, bet kai jis mane apkabino aš atrodo suskidau. Jo kūnas skleidė malonia šilumą, kuri tikrai šildė. Aš iškart nugrimzdau į miegą.