Prieš vieną dieną (2)

381 47 4
                                    


Jau kažkur pusvalandį žiūrime filmą kompiuteryje.

Filmas įdomus, patogiai įsitaisiusi guliu ant Matt kelių, bet vienintelis trukdantis dalykas yra Sally ranka, kuri pirštu galiukais stuksena į sofos kampą. Ji beveik nežiūri filmo, veide dar matyti baimė, o pirštai, tikriausiai tuksena iš nerimo. Be to, ji vis dairosi, tai į ranką, tai aplinkui, tai į kompiuterį. Nežinau, kaip ją nuraminti.

- Sally, būk gera, žinau, kad tau neramu, bet gal galėtumei nustoti barbenus į sofą.. - sumurmu ištiesdama ranką ir raminančiai priliesdama jos kelį.

- Aš nebarbenu į sofą. - atsakė ji pažiūrėdama į mane. Pakėliau galvą nuo Matt kelių įsitikinti, kad tai jos ranka ir iš tiesų, tai jos.

- Sally, aš nebenusiteikusi pokštams, esu gana pavargusi, gal galėtumei tiesiog baigti. Aš juk matau, kad tai tavo galūnė, nulakuota raudonu nagų laku stuksena į sofą... - pykteliu.

- Kvaile, aš gal pati žinau, kad mano ranka daro tai, bet aš sakau, kad tai darau ne aš. Tiesą sakant, aš nelabai jaučiu tos rankos... - rausvaplaukė numykė, žiūrėdama į savo pačios ranką, kuri ritmingai toliau stukseno.

- Gerai, tarkime tai darai ne tu, bet tai tavo ranka vis tiek, taigi pasiųsk savo nervams kvailus signalus sustabdyti tą raudonnagę būtybę... - pavarčiau akis, bandydama žaisti pagal jos taisykles.

- Keith, aš jau seniai bandau ją sustabdyti, bet nieko!- piktai suurzgė ji.

- Na, tai pamėginkime naująjį stabdymo būdą! - neiškentus sušukau ir pasilenkusi abejomis savo rankomis griebiau ramybės drumstėją. Iš tiesų, mėginau sugauti ir sustabdyti, bet Sally ranka žaibiškai sureagavo ir staigiu judesiu pasitraukė merginai už nugaros. Mano ausis pasiekė skausmo klyksmas, kuris mane baisiai išgąsdino.

- Ar jūs išprotėjot?!? - Matt pašoko ir pasitelkė savo medicininius gebėjimus, sustabdė Sally klyksmą staigiai prilaikydamas ir atsukdamas ranką į vietą. - Sally, kaip tu sugebėjai taip išsinarinti sau ranką?!?

- Aš nieko nedariau.. - merginos skruostais bėgo didelės ašaros neslepiančios išgąsčio. - Kiek jums kartoti, kad aš nejaučiu rankos iki peties!

- O Dieve, aš labai atsiprašau... - susiėmiau už burnos taip pat susigraudindama. Jei ne Matt, mano draugė čia sėdėtų su išnarinta ranka, o aš tik verkčiau, kad neklausiau jos.

- Kodėl ji nenustoja? - Sally sušniurkštė nosimi žiūrėdama į drebančius pirštus, kurie pradėjo daryti keistus judesius. Jie išsiriesdavo ir susispausdavo į kumštį nesinchroniškai.

- Ar tai ženklų kalba? - Matt suraukė nosį stebėdamas tai.

- Nieko panašaus. - sumurmėjau stebėdama. Pirmame kurse turėjau pasiėmusi ženklų kalbą, Sally lotynų, o Matt, eidamas mediciną, taip mat lotynų.

- Man baisu..- rausvaplaukė sėdėjo susigraudinusi.

- Viskas gerai... - sušnabždėjau atsisėsdama šalia jos ir apkabindama, kad ji galėtų išsiverkti.

- manau, vis dėl to, turėtume kažką dar- nutraukiau Mat balsą šūktelėjimu. Sally pirštai jau buvo įsipainioję į mano plaukus ir visą galvą tempė žemyn. Vaikinas , kaip visada reaguojantis geriausiai, puolė atlaisvinti mano plaukų, bet vos jie buvo atleisti, Sally ranka trenkėsi į ją pačią. Matt sugavo ją nebepaleisdamas.

- Manau, nieko nelaukę turėtume važiuoti ligoninėn. - suverkšlenau, pasitrindama skausmingą galvos odą.

- Tu išprotėjai, tiesa? Kelinta dabar valanda nakties? Antra? Ir tu važiuosi pas daktarus, skleisdama, kad mes turim nevaldomą ranką čia? Aš tik antrame kurse, bet jau dabar išmokytas tokius pasiųsti tiesiai pas psichologus. - Matt suraukė kaktą piktas.

 - Na ir ką tu siūlai? Bažnyčia? - šūktelėjau stebėdama, kaip sukaustyta ranka spurda, o Sally veidas pabalęs ir nebe suprantantis kas dedasi.

- Bent pamėginkime. - jis sumurmėjo padėdamas pakilti rausvaplaukei. Visi nieko nelaukdami nubėgome į mašiną. Lyg manydama, kad gali prireikti, pagriebiau Vidža lentą, gulėjusią prie durų.

Atsisėdau prie vairo, o Matt su Sally sėdo gale, bandydami kovoti su ranka, kuri nerimo. Kelis kartus apsukau tas pačias gatves, kol pagaliau radau apylinkės bažnyčią.

Palikdama juos mašinoje iššokau ir nubėgau prie durų pakviesti pagalbos. Pabandžiau praverti duris, kai... Kodėl jos užrakintos? Visą laiką buvau įsitikinusi, kad durys atviros visiems net nakties gilumoje.

Netoliese pamačiau lentelę: "Atvira nuo 5val. iki 22val."

- Užrakinta, ten nieko nėra.- dūsaudama įšokau atgal į mašiną, kur Matt ramino verkiančią Sally.

- Nebežinau ką daryti... Visą gyvenimą nelaikysiu jos rankos, jau ir taip pavargau... - vaikinas atsiduso parėmęs galvą į mano priekinę sėdynę.

- Galbūt mes kažką blogai padarėme, dėl ko dvasia užpyko, galbūt mes ją įžeidėme. - murmėjau traukdama dėžę ir žinodama, kad tik ji mums gali parodyti atsakymus.

- jei šį kartą neliesime planšetės nieko nebus bloga?- Sally suverkšleno.

- Ne, nemanau, pirštų sudėjimas gerina 'ryšį', o mūsų 'ryšys' jau ir taip didelis... - Matt atsakė stebėdamas mane , kaip viską skubiai išdėliojau ant savo kelių.

- Gerai. Dvasia, ar tu čia? - suvirpėjau klausdama ir jausdama, kaip planšetė čiuožia prie:taip.

- Matt! - Sally išsigandęs balsas cyptelėjo ir atsisukusi pamačiau, kad jis netyčia paleido raką ir ji skausmingai net iš garsų pradėjo trankytis į mašinos stiklą.

- Dvasia, jei tai tavo darbas, prašome, baik! - šūktelėjau susijaudinusi, bet atsakymas buvo 'ne'.

- Klausyk, tu, Deviliana, - Matt įniršęs atsisuko į lentą, - ar gali nustoti? Mes atsiprašom už tavo sutrukdymą. Po velniais, atleisk mums ir nustok žaloti Sally! - jis baigė ir planšetė trūkčiodama pradėjo suktis viduryje ratu. Mašinoje nenustojo skambėti skausmo aikčiojimai iš galo, o aš nesupratau ko dvasia laukia.

Krūptelėjau nuo staigaus planšetės čiuožtelėjimo.

- Sudie? Ar ji atsisveikino? - suraukiau kaktą, nes verksmas nenutilo.Atsisukusi pamačiau suglebusią Sally ranką, kuri pradėjo raudonuoti nuo sutrenkimų.

- Baigėsi... - Matt iškvėpęs sulaikytą orą suėmė mano ranką priekyje. Tikiu, kad jam buvo daugiau baimės ten gale negu man, prie vairo su lenta ant keliu.

- Mielu noru, vėl nejausčiau rankos.. - Sally sušniurkštė nosimi žiūrėdama į plaštaką ant kurios jau matėsi tikros mėlynės.

- O dabar jau galima važiuoti į ligoninę.. - šyptelėjau paguodžiančiai ir perkėlusi lentą ant kitos sėdynės priekyje, užvedžiau mašiną.

---

P.S. ISTORIJA TIKRAI NESIBAIGĖ, TIESIOG NEMOKU PALIKTI INTRIGOS ;DD

Deviliana [Lietuvių k.]Where stories live. Discover now