Deviliana [Lietuvių k.]

Po trijų dienų

Pabudau vidurį nakties nuo troškulio. O galbūt nuo žingsnių bute, kurie artėjo prie kambario. Sulaikiau kvėpavimą, kai jie priartėjo prie kambario, bet vėl atsipalaidavau pamačiusi Sally su naktiniais tipenančią atgal į lovą. 

- Ir tau karšta naktis? - tyliai sumurmėjau, stebėdama kaip jos akys vos laikosi prasimerkusios. Mergina nieko neatsakė, tik įropojo atgal į lovą ir užknarkė. Nusijuokiau ir pažvelgiau į laikrodį. Lygiai trečia nakties. 

 Neišvėrus pakilau ir patraukiau į virtuvę. Eidama pro vonią kažką pamačiau, bet nesustojau. Jau pasiekus virtuvę širdis nusirito į kulnus. Ten tikrai buvo žmogaus siluetas! Man negalėjo vaidentis. Man niekada nesivaideno.

 Įsipyliau vandens ir lėtai žvalgydamasi išgėriau. Galiausiai turėjau grįžti atgal. Lėtais žingsniais artėjau prie atvirų vonios durų, mano visi raumenys buvo įsitempę, laukdami netikėtumo. Pasilenkiau į priekį kištelėdama galvą, kad pamatyčiau.... nieką. Ten nieko nebuvo. Na gerai. Galbūt ir pasivaideno. 

Suprunkščiau pasitrindama veidą delnais ir patraukiau atgal į lovą. Vos įžengus į kambarį, mane pasitiko žemėje gulinti mano paklodė. Kas per velnias? Sally garsiai šnopavo per visą kambarį, tikriausiai bandydama vaidinti miegančią. Jos pokštai man niekada nepatiko... Įropojau į lovą ir pasikėlus užsimečiau ją, iš karto užmigdama.

 {}{}{}{}{}{} 

Ryte nekalbėjau su Sally, bet žinojau, kad vis tiek pradėsime kalbėtis universitete per valgymo pertrauką, kada prie mūsų stalo prisijungs ir Matt.

- Taigi...- Matt kaip ir tikėjausi pradėjo vesti pokalbį.- Kaip paskaitos Sally?

- Kol kas viskas gerai, nors sekanti bus su ponia Olson, tikėkimės ji manęs neužmuš dėl nebaigto projektinio.. - šyptelėjo ji, toliau kimšdama savo mėsgalį lėkštėje. 

- O tau, Keith? Kaip viskas? - nedrąsus vaikino balsas dėl visų pykčių paklausė. 

- Normaliai. - greit atsakiau prisikimšdama bulvyčių už žandų. 

- Klausyk, maniau mes baigėme tuos pykčius, gal galim vėl elgtis kaip įprastai? - Sally suurzgė pavartydama akis.

 - Kai baigsi savo nesąmones.- suurzgiau pati prisimindama naktį. Ar ji tyčiojasi iš manęs ar kas?

 - Ką aš tau vėl padariau? Gal paprasčiausiai gerai išsimiegok ir nustok mane kaltinti...- Sally dramatiškai paleido šakutę į lėkštę. 

- Gerai miegosiu kai tu nustosi mane kelti naktį.- leptelėjau jau įpykusi. 

- Na tik nemeluok tu man! Naktį net pabudus nebuvau! - tyliai cyptelėjo susiraukusi. 

- Man nemeluot? Tai tu čia meluoji! Kas ten trečią nakties po butą ekskursiją darė? O po to man paklodę nuo lovos traukliojo? - įpykusi nepasidaviau, kol Matt viską stebėjo nespėdamas įsiterpti.

 - Nieko panašaus nebuvo! Būčiau atsiminusi! Bei aš naktimis nevaikštau, taigi nustok pasakoti ką sapnavai ir grįžk į realybę. - rausvaplaukė akis susitraukė iš pykčio ir ji pakilusi nuo stalo išėjo su lėkšte.

 - Keith, galbūt tau tikrai tik susisapnavo..- Matt atsiduso suimdamas mano ranką. 

- Nebent tik ta dalis, kai pasirodė šešėlis vonioje...- trūktelėjau nerūpestingai pečiais.

 - Mes tikrai panašūs, sapnavau lygiai tą patį. Ėjau į tualetą ir prie veidrodžio pamačiau keistą šešėlį. Netikėdamas akimis puoliau jas trinti ir vėl pažvelgęs nieko neradau..- nusijuokė vaikinas spustelėdamas mano delną. Suraukiau kaktą nesuprasdama ar jis juokauja ar kalba rimtai. - Keith, nebūk tokia niūri, tai tik sapnas, negalėjome matyti to pačio skirtingose vietose...- Matt atsidusęs pridūrė ir pakilęs iš vietos susirinko savo tuščias lėkštes. Jis lengvai apglėbė mane viena ranka atsisveikindamas, o tuomet nužingsniavo prie bufeto, kad dar spėtų nusipirkti užkandžių.

 Viena sėdėjau prie mūsų stalo ir žvelgiau į savo pilną lėkštę. 

 Tai negalėjo būti sapnas. Mano vandens puodelis po nakties stovėjo vidurį stalo. Ten kur jį ir palikau tada.