Muzikinė dėžutė

123 22 9
                                    

Ar jums taip pat patinka svaiginanti kanklių muzika, vaizdas, kai kaknklininkė liaunais pirštais užgauna plonas instrumento stygas? Jai irgi patiko.
Savo provincijoje Ana tikrai nebuvo laikoma ragana ar dar kuo nors - moteriškė, tiesą pasakius, buvo vienas iš gerbiamiausių žmonių visoje apylinkėje. Ana buvo maloni ir miela, tačiau truputėlį kvankštelėjusi. Pomėgių turėjo nedaug, labiausiai jai patiko groti kanklėmis.
Visas kankles moteris darydavosi pati - nusikirsdavo medį, išskopdavo vidų, pritvirtindavo žarnas kaip stygas, o kai instrumentas , ji atsisėsdavo ir grodavo. Visos jos kanklės buvo nuostabesnės viena už kitą, tačiau tik vienas instrumentas išsiskyrė iš visos krūvos.
Matote, Ana ne tik kanklėmis grodavo - ji ir skaitydavo.
Vieną vakarą ji perskaitė bibliotekoje rastą ploną knygelę, o šioje juodu ant balto buvo parašyta - geriausiai kanklės skamba, kai jos padaromos tą naktį, kai numiršta artimas žmogus.
Žinant jos meilę kanklėms ir lengvą išprotėjimą, nenuostabu, kad Anai kilo beprotiška mintis.
Kitą vakarą ji pasikvietė savo kaimyną vakarienės - senelis buvo jos artimas draugas, o pati Ana teigė norinti jį pavaišinti savo naujuoju morkų pyragu, tačiau vargšas senolis net nesuuodė kas slepiasi tame pyrage.
-Taip, Ana, pyragas labai skanus,-žiaumojo kaimynas pilna burna užsikosėdamas ir sprangiai nurydamas sausą kąsnį. Sušveitęs visą gabalą pyrago, vyriškis nusišypsojo, bet ūmai susiraukė - mat pajuto milžinišką svaigulį galvoje.
Išvydusi jo jau spėjusią pabalti odą, besiblausiantį žvilgsnį ir surauktus antakius, moteriškė kreivai šyptelėjo ir dirstelėjo į laikrodį. Rodyklė lėtai pasisuko, o priešais sėdintis kaimynas šlumštelėjo ant grindų.
Ana nenorėjo teptis rankų krauju. Ana nenorėjo, kad jos brangioji svetainė būtų aptaškyta. Tad ji naudojo nuodus.
Tyliai niūniuodama, moteriškė nutempė lavoną kažkur už jo paties daržinės, pati nulindo tolyn į daržinę, susirasdama pliauską ir pradėdama drožti. Visą naktį Ana gamino instrumentą - kankles, turėsiančias groti skambiau ir gražiau nei įprasta.
-Ana, girdėjai kas nutiko?-iš pačio ankstyvo ryto ją pasitiko davatkų kalbos. Ana menkai šyptelėjo.
-Kas gi?
-Taigi tavo kaimynas numirė.
Nutaisiusi liūdną miną, Ana greitai nuėjo, pati sau paslapčia šyptelėdama. Moteris skubėjo namo, ten jos laukė jos naujosios kanklės. Net kelios minutės nepraėjo, kai senoji buvo namuose - jos rankose atsidūrė naujas instrumentas, o muzika dar tyriau ir gražiau sklido iš kanklių, vos jos liaunams pirštams užkabinus kelias stygas.

***

Sveiki gyvi ir negyvi.
Kaip matyt, nauja pasaka jau čia, greitai pasirodys ir ketvirtoji. Kol aš dar čia, kviečiu visas ir visus užeiti į Super_Panikes, kur esti nuostabi legenda apie artėjančią istoriją, kuri pasirodys netrukus! Užmeskit akį ir į ,,Mėnesienos vyną", kas netingi.
Dabar esu Latvijoje. Jeigu tavo šalis kaimynė yra Latvija - pažvaigždink ir pakomentuok. Jeigu ne - pažvaigždink ir pakomentuok. Jeigu kvėpuoji - pažvaigždink ir pakomentuok, jeigu ne - irgi. Iki kito susiskaitymo, likit sveiki, gyvi ir negyvi.
Nuoširdžiai, Sūrelis.

Vyšniniai ledai Tempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang