//
Čia, jeigu ką, apie tą kavinę, kurioje dirbo Aria:
"Great coffé" kavinė nebuvo populiari. Joje dažniausiai lankydavosi 50- ies senberniai, paskalas skleidžančios bobutės bei į tuoletą norintys turistai. Nors čia buvo jauku, man nepatiko čia dirbti. Gal ir patiktų, jei draugai neužknistų su savo " Ėėė, gal alučio atneštum? Gi pagavėja dirbi (jie dažniausiai taip sakydavo tūsuose). Vienu žodžiu..."
***
Tą patį lietingą ryta Jackas (Džekas) jautėsi labai prastai. Na, nepaisant jo "ypač puikios" būklės, jam buvo žymiai geriau, nei praeitą savaitę. Į jo kambarį gal jau 3 kartus buvo atėjusi mama, kuri vis jaudindavosi, kad jam kas nors atsitiko. Jis žinojo, kad mama juo rūpinasi, bet jis jau ne mažas vaikas, ir gali pats savim pasirūpinti. Tą jis sakė savo tėvams milijoną kartų. Na, suprantama, jie to net nenorėjo girdėti.
Šią dieną jis tikrai norėjo praleisti gerai, o ne vėl sėdėti namuose.
***
Buvo apie 14 valanda mano sušiktame darbe, kai į "Great coffé" įėjo maždaug 18 metų vaikinai. Vienas jų- invalido vežimėlyje, o kitas buvo beprotiškai aukštas. Kadangi tuo metu aš buvau laisva, turėjau juos aptarnauti. Palaukiau, kol jie prisėdo ir apžiūrėjo meniu, o tada kaip vėžlys atsiūkinau prie jų.
- Sveiki, vaikinai, kaip matau, jūs čia neeiliniai lankytojai?- niūriai paklausiau.
-Ne, mes tik keliavom pakeliui,- atsakė aukštasis vaikinas.
- Na tai kur keliaujam? Ar toli?
- Kokie mes smalsūs,- nusišypsojęs pratarė vaikinas invalido vežimėlyje.
O Dieve! Ar man pasirodė ar jis buvo labai gražus?!
\\
Hey, noriu pasakyti, kad Jackas taip ir rašysiu, nes knygos veiksmas vyksta Amerikoje, o ten amerikietiški vardai :D Sakom klaidas! Būtina!
YOU ARE READING
Na ir kas, kad Tu kitoks
Teen Fiction// Žinot ką, aš pati nežinau apie ką ši istorija, nes kai kažką suplanuoju rašyt, visada išeina parašyt atvirkščiai nei man norėjosi. Tad kol kas rašau kad čia teen fiction, ir manau nekeisiu. Bet galiu pasakyt, kad bus daug intrigų bei romantiškų v...
