Na ir kas, kad Tu kitoks

Chapter 3

//
Tos jo gilios juodos akys...
Tie juodi išsitaršę plaukai...
Tos blyškios lūpos...
Mane tiesiog svaigino...

Užsisvajojusi turbūt prastovėjau kelias sekundes kaip kokia kvailė.

Tuo tarpu juodaakis pašaipiai pamojavo ranka man prieš akis:

-Ei, panele padavėja, gal paklaustum ką mes užsisakėm?

-Ak, taip...Tai ką užsisakėt?- jau šypsodamasi (!) paklausiau aš.

***

-Nuo kada tu čia tokios geros nuotaikos?- suirzusi paklausė Zoe (mano draugė, kuri dirba su manim).
 
Apsimečiau, kad neišgirdau, nes dabar tikrai ne metas aiškinti, kad man patinka neįgalus vaikinas. O dieve! Tik dabar tai supratau...

Aria, tau negali patikt neįgalus vaikinas!

"Bet jis gražus..."- pratarė vidinis balsas.

-Oh, užsičiaupk!- greitai paliepiau jam ir net nepastebėjau, kad tai pasakiau garsiai. Tai bent gėda.

Gerai, kad Zoe neišgirdo, nes dar pagalvotų, kad sakiau jai.

Pasakiau virėjai užsakymą:
- Vieną juodos kavos su cukrum ir vieną karštą šokoladą (tai buvo tų vaikinų užsakymas)!

Tada pagalvojau. O jeigu aš paklausčiau jų kur jie keliauja ir paklausčiau ar galiu keliaut kartu? Taaaip, tai kvaila...Jie tik pasijuoktų. Bet gal man pabandyt- juk esu gan populiari, ir dauguma vaikinų norėtų praleist su manim laiką...

Dar maždaug pamąsčiau apie penkias minutes ir tada pasigirdo šlykštus virėjos balsas:

-Užsakymas paruoštas! Aria!

-Ateinu!

O dieve...Dabar man reikės pasakyti žiauriai svarbų dalyką... O dieve... O dieve, kiek aš daug kartų sakau "O dieve"...

Paėmusi užsakymą greit nuėjau prie to stalelio.

- Štai ir jūsų užsakymas, ponai,- šelmiškai šyptelėjau.- Amm, gal galiu....Prisijungti prie jūsų kelionės?

Idėmiai stebėjau jų veidus. Jie abu pakėlė antakius.

- Na, ta prasme, aš neturiu ką veikti, tad man būtų labai neblogai prasiblaškyti,- pridūriau išsiblaškiusi.

Penkios sekundės gėdingos tylos...Taip ir galvojau, kad nereikėjo jų to klausti...6 sekundės...

- Taip, žinoma, kodėl gi ne,- pasakė aukštasis.

Kaip man palengvėjo!

Atsargiai prisėdau prie jų. Gerai, kad jie sėdėjo ne prie dviviečio stalelio, nes aš nebūčiqu tilpusi (jie sėdėjo prie keturviečio stalelio).

Pašnairavau į neįgalų vaikiną.

Toks sexy...

ČIAUPKIS TU PAGALIAU! Tau negali patikti toks vaikinas, tai dar blogiau, nei būti lesbiete.

-Taigi, aš vis dar nežinau jūsų vardų,- pasakiau lyg kokia farė, bandanti apklausti nusikaltėlius.

- Liamas,- atsakė aukštasis vaikinas, o čia...

- Aš pats galiu pasakyti savo vardą,- lyg suirzęs prabilo neįgalusis.

-Gerai, gerai, mes visi žinom, kad tu moki kalbėti,- pavartė akis Liamas.

-Jackas, mano vardas Jackas.
\\

Oho! Ne per ilgas skyrius? :D