Na ir kas, kad Tu kitoks

Chapter 4

//
Noriu pripažinti, mes visi smagiai pakalbėjom. Tik tas Jackas kažkoks keistas: moka pajuokaut, mielas, bet kai paklausiu kažko apie jį, pvz.: "Kokioj mokykloj makeisi?", arba "Kiek tau metų", tai šypsena jo veide dingsta ir jis nieko nepasako, bet pakeičia temą. Labai išradinga!

Na, bet šiaip jis yra labai įdomus ir gražus...Labai labai gražus...Tamsūs juodi plaukai, juodos akys, švelnios lūpos...

-Atsiprašau, tu mane nužiūrinėji?- staiga paklausė jis.

O aš tuo metu supratau, kad buvau susimąsčiusi ir...nužiūrinėjau jį. Bet, aišku, to jam nesakysiu.

-Ką? N-ne, wtf?- tai viskas ką sugebėjau pasakyti.

Tada juodaplaukis nusišypsojo ir kažką pradėjo kalbėt su Liamu.

Taigi, jie man sakė, kad keliauja prie vandenyno, kuris yra už maždaug 300 kilometrų nuo čia. Suprantama, ten praleis naktį, nes koks kvailys grįžtų tą pačią dieną namo? Vargšas... O dieve, mano tamsioji pusė nuspręndė pajuokaut savo juodais prikolais, bet man nejuokinga. Gal jie tikrai...vargšai? Whatewer...

Gal aš pamišusi, nes keliausiu su visai nepažįstamais vaikinais? Ir dar darbo metu. Nors pala, man visai nusispjaut į tą darbą, o be to, aš bent jų vardus žinau, ir kad jie iš to pačio miesto kaip aš. O tėvai tegul mano ką nori, jų dabar nėra namie ir tai reiškia, kad jie man nevadovauja.

-Tai tu tikrai važiuosi su mumis?- Liamas paklausė savo wtf veido išraiška.

-Na, jeigu jūs norit, kad aš važiuočiau,- pašnairavau į juos,- o be to, aš viską už save sumokėsiu (kelionę, viešbutį, turbūt pramogas (?)). Galiu sumokėti ir už jus, jeigu norit.

Tyla.

-Už mus mokėt nereikės,-man mirktelėjo akis Jackas.- Gal galim tiesiog važiuoti?

Aš jiems paaiškinau, kad turiu greitai dingt iš šitos kavinės, kol niekas nepastebėjo, kad manęs nėra. Todėl mes skubiai išėjom, nors to išėjimu nepavadinsi. Mes tiesiog išbėgom. Liamas užsikabino už durų, ir vos nenukrito. Visi pradėjom juoktis.

Įsėdom į mašiną. Pradėjom važiuoti. Per radiją pradėjo groti kažkokia mano mėgstama daina, bet tai neesmė.

Jie abu sėdėjo priekyje, o aš mašinos gale. Mes vėl pradėjom kalbėtis, juokaut, sarkazuot, bet mano mintys vis nutoldavo nuo jų kalbų. Aš kaip ta pagrobta mergina, tik savo noru. Pati norėjau keliaut su nepažįstamais vaikinais. Bet, laiko neatsuksi, juk neiššoksi iš mašinos, jei bus kas ne taip.
\\

Autorės žodis:
Nauja dalis! Ir kaip jums? Žinau, kad niekas neskaito mano istorijos išskyrus mano bff...Linksma. Aš nesuprantu, ką ne taip darau? Gi dažnai keliu chapter'ius. Arba tiesiog jums neįdomu. Jei dar kas skaito, prašau, parašykit nuomonę. Ačiū!