Sutikau jį. Rodos, tai buvo taip neseniai, tačiau bėga jau treti metai. Trys metai, kai mes matomės beveik kiekvieną dieną, tačiau jo mėlynos akys nežvelgia į mane taip, kaip norėčiau. O gal aš tiesiog nesugebu to atskirti?
- Kokia tu šiandien graži.
- Ačiū.
Mano veide plati šypsena, mintyse dar ilgai skamba jo žodžiai.
- Šita suknelė žiauriai aptempia jos subinę. Žiauriai gražu.
Galėčiau nusišypsoti ir vėl, bet antrieji jo žodžiai skirti jau ne man. Aš juk ne tokia figūringa.
Taip prabėga eilinė mano diena, per kurią spėju pajusti ir pykti ir meilę tam pačiam žmogui, jam to nė nesuvokiant. O jis, prieš sumerkdamas akis net nepagalvoja apie mane, tad kam aš rašau šias mintis?
KAMU SEDANG MEMBACA
Skaityti tiems, kurie jaučia tą patį
Acak- Labas, kaip jautiesi? - Labas, jaučiuosi sušiktai. Sušiktai, nes myliu, nes nekenčiu, nes noriu, bet negaliu. O kaip jautiesi tu? - Jaučiuosi puikiai. Gyvenu, mėgaujuosi, kartais suklumpu, bet vėl lekiu. Mums nepakeliui. - Suprantu. *tiems kurie...
