~Įsakymas~ (Z.M) *BAIGTA*

*10*

***Vee***

Pabudau nuo garsių riksmų ir šūksnių, kurie vis cypė mano ausyse.

Pramerkusi akis pamačiau Zy, kuris šoka iš lovos ir stipriu smūgiu trenkia rudaplaukiui  Luke į nosį ir iš jos pradeda bėgti tirštas, raudonas kraujas, kuris taška ant medinių grindų.

Zayn vėl puola įsibrovėlį, o jam iš nugaros pribėga Niall  ir šauna į mano viso gyvenimo prasmę... Zayn Malik krinta ant grindų netekdamas visų turimų jėgų ir žiūrėdamas į mane tarsi ,,Aš atsiprašau".

Kritau iš lovos, puoliau ant Zy ir įsisiurbiau į jo lūpas, pajutau jo rankas man ant nugaros ir jis man atsakė į bučinį tuo pačiu. Po akimirkos rudaakis pridėjo skausmingu judesiu mano ranką prie savo širdies ir tyliai, labai tyliai man pakuždėjo:

-Visada tave mylėsiu, mažute..- jo žandu nuriedėjo ašara.

Aš pridėjau jo ranką prie savosios ir su blizgančiomis nuo ašarų ir skausmo kupinomis akimis atsakiau:

-Tave taip pat, mano rudaaki,- pabučiavus paskutinį kartą jam į lūpas ir išgirdau paskutinį jo atokvėpį.

Tuo tarpu pajutau, kaip dūžta mano širdis, mano svajonės, jutau, kaip visą gyvenimą užplūsta tamsa. Visiška tamsa, kuri mane užpildė. Nebeturėjau nieko, nebenorėjau nieko.

Prapliupau verkti apsikabinusi juodaplaukį pažvelgiau į savo tatuiruotę, kuri reiškė viltį ir meilę. Meilę Zayn. Zayn Malik.

-Amžinai.- atsisukau į Niall, nejutau nei pykčio, nei baimės. Jis viską stebėjo ir laukė. Linktelėjau ir išgirdau kaip jis nuspaudė gaiduką.

Visą mano kūną nustelbė daug mažesnis skausmas, kuris turėjo mane perkelti atgal pas Zy, atgal į pirmąją dieną kai tik jį pamačiau.

Tikėk tuo ką darai, tuo ką myli, tuo ką sakai ir tuo apie ką svajoji. Prisimink tai visą gyvenimą ir vadovaukis tuo, nes tik taip galėsi suprasti  kodėl reikia gyventi.

----------------------------------
Sveikos.

Štai ir pabaiga, atleiskit, kad nelaiminga, bet juk negali būti viskas gražu ir smagu.

Ši istorija man pirmoji tad ačiū, kad skaitėte, tai man labai svarbu.

Palikt vote ir nuomonę, jei nesunku.

Ačiū dar kart, myliu, čiau. xx