Graffiti (Z.M.)✔

1.

Pagaliau sulaukiau vidurnakčio. Tyliai išsliūkinau iš namų, išsivedžiau savo dviratį ir nurūkau savo rajono gatve. Važiuodama jutau švelnų pavasarinį vėjelį, kuris kedeno mano plaukus. Gatvėse buvo tylu ir ramu, tik kai kuriuose languose vis dar degė šviesos. Artėjant prie miestelio centro užsitraukiau gobtuvą ant galvos ir galiausiai pasiekiau savo tikslą.

Nusimetusi kuprinę nuo pečių, ją prasegiau ir išsitraukiau savo įrankius. Naktį apleista bažnyčia atrodė nuostabiai. Miestelio valdžia nori ją sugriauti, bet miestelio jaunimas to neleidžia. Visos bažnyčios cementinės tvoros sienos yra išmargintos įvairiausiais piešiniais. Nors visa valdžia yra prieš tokius dalykus ir dažnai gaudo tokius kaip aš, bet rizikuoti ir prisidėti prie to noriu ir aš.

Nelabai geras laikas tai daryti. Čia gali būti tikrai pavojinga. Visų pirma, aš juk užsiimu „vandalizmu" ir bet kuriuo metu mane gali užklupti pareigūnai. Visu antra, tikrieji vandalai paaugliai dažniausiai būna pralipę cementinę tvorą ir maukia alkoholį, rūko žolytę ir šiaip smaginasi bažnyčios viduje. Nežinia koks psichas iš ten gali išlysti.

Ėmiausi darbo. Nors ne pirmas kartas kaip darau savo graffiti, vis tiek jaudinausi, kad mane kas nors pastebės. Priklijavusi mano piešinio trafaretą prie sienos, ėmiau tuštumą pildyti dažais. Pagaliau baigusi, susimečiau viską atgal į kuprinę ir stebėjau savo darbą. Merginos kontūrai, šalia padėtas kibiras dažų ir užrašas „Enjoy your life". Atrodė gan paprastai ir gražiai. Aš sau nuolatos kartoju šią frazę. Nes jei nebandysi galvoti pozityviai, gyvenimas iškart suės tave gyvą.

...

Tyliai bandžiau sukti raktą namų durų spynoje, bet man nelabai sekėsi. Tas rakto traškėjimas mane žudė. Negi vėl turėsiu išklausyti mamos moralą, kaip jai teks mane traukti iš vietinio komisariato dėl vandalizmo.

Vis dėlto, mama miegojo ir aš nusimetusi purvinus, dažais išteptus rūbus kritau į lovą ir iškart užmigau.

...

-Labas rytas, miegančioji gražuole,-pajaučiau švelnų purtymą, bet šiek tiek piktą mamos balsą.

Sunkiai pramerkdama sulipusias akis pamačiau stovinčią mamą ir laikančią mano dažais išteptus rūbus.

-Ką tai turėtų reikšti?,-griežtesniu balsu tarė. -Nejaugi vėl užsiimi tuo vandalizmu? Juk sakiau, pakliūsi į bėdą ir užtrauksi man gėdą.

Tas jos piktumas man atrodė žiauriai juokingai, nes ji stovėjo su chalatu, pūkuotomis šlepetėmis ir rankšluosčiu ant galvos.

-Tai senas megztinis,-bandžiau pasiteisinti.

Mama pakrapščiusi dažus su abejone pažiūrėjo į mane ir atsidususi tarė:

-Suprantu, kad tau tai patinka ir panašiai, bet turi savo buveinę garaže ir paišyk ten ant sienų, o ne mieste ar kur kitur. Juk už tai baudžiama, Di.

-Mam, tai yra gatvės menas ir mano aistra. Kaip matai man sekasi puikiai, aš labai atsargi ir nieks manęs nepagaus, gali nesijaudinti,- pavarčiau akimis ir atsikėlusi, nusliūkinau į vonią.

-Kaip man su tavimi sunku..,-atsiduso mama, bet aš jau nieko jai nebesakiau.

...

Mokykloje buvo kaip visada nuobodu. Pirmą kart gyvenime per matematiką buvo linksma. Mokytojas kaip visuomet vėlavo ir klasiokas mūsų mokytojui plikiui į krepšį įmetė savo augintinį tarantulą. Tad atidaręs jį, išlindęs voriukas jį labai išgąsdino ir plikis pašokęs, sveidė savo krepšį į šoną, taip išmėtydamas savo visas knygas. Prie mano kojų gulėjo vienas iš nešvankių žurnaliukų. Aš negalėjau susilaikyti ir pakėlusi demonstratyviai žurnalą prieš klasę tariau: