Graffiti (Z.M.)✔

5.

Grįžus mamos namie neradau. Tikriausiai vėl užsivertusi popieriais dirba. Nuėjau į virtuvę, nes pilvas rėkė iš alkio.
Susiradau vakarykščių salotų ir pasiėmusi jas nuėjau į savo kambarį. 

Persirengiau į treningus ir laisvą maikutę ir vėl išgirdau motociklo ūžesį.

Išėjau į savo nedidelį balkoną ir gatve pamačiau važiuojant Zayn.

-Zayn! Ej!,-sušukau, bet buvo kvaila manyti, kad išgirs.

Kur jis ten važiuoja?

...

Parkritau į lovą, įsijungiau tv ir kirtau savo salotas.

Suvalgiusi pasiėmiau savo blonknotą ir pradėjau piešti eskizus.

Nupiešiau vaikino kontūrus, panašius į Zayn. Jis buvo profiliu ir dantyse turėjo cigaretę, o iš dūmų išeina klaustukas. Jis reiškia, jo paslaptingumą. Mintis visai gera.

Šiandien puikus oras, reikės vakare nulėkti į miestelio kitą pusę. Ten yra parkas. Viena iš mano mėgstamiausių vietų. Ir yra scena, kuri naktį būna apšviesta.
Ant jos sienos nusipelnė būti Zayn. Vis mąsčiau ką galėčiau ant jos nupaišyti.

Dar šiek tiek pasivarčiusi, atsikėliau, susirišau plaukus į netvarkingą kuoduką ir nuėjau į garažą.
Pasidariau trafaretus, susimaišiau dažų.

Prisėdau ant sofutės ir mąsčiau ką nuveikti.

Kampe pamačiau savo seną draugą-futbolo kamuolį.
Nusprendžiau nuvažiuoti iki mokyklos stadiono ir prisiminti senus laikus.

...

Persirengiau į šortukus ir maikutę.
Pagriebusi kamuolį nuėjau į stotelę.

...

Atrodo menininkai negali būti sportiški. Bet tai netiesa. Man puikiai sekasi futbolas. Seniau buvau mokyklos komandoje, buvau lyderė, bet kažkodėl pabodo ir viską mečiau.

Spirdama kamuolį į vartus nepataikiau ir kamuolys atsimušęs į rėmus man trinktelėjo į galvą.
Ją pasitryniau ranka ir išgirdau garsų juoką.
Pažvelgiau į sirgalių puse ir pamačiau Zayn.
Jis nuoširdžiai juokėsi, o man pasidarė labai gėda.
Priėjau prie jo, o jis vis dar kikeno. 

Jo šypsena nuostabi.

-Ilgai mane stebi?,-nusijuokiau. Pripažinsiu, atrodžiau juokingai.

-Nuo tada kai kamuolys skriejo tau į kaktą,-vėl pradėjo juoktis.

Buvo keista matyti jį tokį. Na gan nerimtą.

-Nejuokinga,-pasakiau.

-Bet žaidi ganėtinai gerai, eime, paspardysime kartu,-jis perlipo pertvarą ir pamačiau jo raumeningas kojas.

Jis vilkėjo futbolisto aprangą ir mano širdis beveik sustojo. Jis atrodė taip gerai..

...

Mes varinėjomės kamuolį ir jis man pasirodė visai kitoks. Lyg pasikeitęs.
Mes daug kalbėjomės. Aš jam šiek tiek papasakojau apie save, o jis man apie save.

Pasitikslinau, kad jis mokėsi mano mokykloje. Dabar jam dvidešimt. Mano gatve važinėja, nes paskutiniame gatvės name jis šiuo metu lanko savo močiutę. Jis gyvena kitame miestelyje esančiame už 6km.

Tas namas  buvo gan apšiuręs, niekada neatkreipiau į jį dėmesio.

Jis kalbėjo gan atsargiai ir man per daug neatsiskleidė. Bet kai aš jam pasakojau apie save, atrodė lyg jam tai ne naujiena. Ir mane tai šiek tiek suglumino.

...

-Pavėžėčiau tave, bet turiu reikalų,-tarė jis persimesdamas sportinį krepšį sau per petį.

-Aš taip pat,-tariau jau eidama gatve ir apsimesdama, kad aš taip pat užsiėmusi nors jokios veiklos nebuvau suplanavusi.

-Iki pasimatymo, Di,-tarė jis ir nusišypsojo.

Aš taip pat išsišiepiau ir pamojavau jam.
Širdis spurdėjo mano krūtinėje ir supratau, kad jis man be galo pradeda patikti. Tik ar aš jam-dar neaišku.

...

-Kaip sekėsi mokytis pas Meg?,-paklausė mama, kai įžengiau pro duris.

-Labai gerai, dabar atleisk, esu labai išsikrovusi po gero futbolo ir eisiu pailsėti,-nusispyriau batus ir nulekiau į savo kambarį.

Seniai taip sportavau, o tuo labiau bendravau su vaikinu.

...

Tik padėjus galvą ant pagalvės supypsėjo mano telefonas.

*Meg*

-Pagaliau atsigavau. Ką veiki?

*Aš*

-Kątik grįžau po geros fūlės partijos su Zayn. Nusikaliau :D

*Meg*

-Mergyt, nestabdai! Ir koks jis? :D

*Aš*

-Nuostabus. Paslaptingas ir dar visai neatsivėręs. Dvejoju dėl jo, bet trauka vis stipresnė ^^

*Meg*

-Velnias, mačiau kaip jis per vakarėlį į kažką spoksojo. Tikriausiai į tave. O tu sugebi apsukti galvą. Ir dar tokiam vaikinui! :D

*Meg*

-Beje, pameni tą vakarėlį mokslo metų užbaigimo?

*Aš*

-Pamenu.

*Meg*

-Žinai vaikinuką gyvenantį 2 kvartalais nuo taves? Kiek pamenu Simon vardu. Toks prabangus, didžiulis namas. Jis vyks ten penktadienį. Kaip tyčia per tavo gimtadienį :D Todėl, privalai eiti. Vistiek gimtadienio nešvęsi.

*Aš*

-Kaip greitai eina laikas. Siaubas. Jau kitą savaitę man 18.. Negaliu patikėti :D

*Meg*

-Pasilinksminsim mergyt! Turėtų būti ir Zayn ;))

Šyptelėjau ir pakišau telefoną po pagalvę.

...

Numigau geras kelias valandas. Va ką reiškia gera treniruotė.
Jau buvo 23.00h valanda tad nusprendžiau nuvažiuoti į parką.

Persirengiau į juodus aptemptus, sportinius šortukus ir į savo juodą megztinį su gobtuvu, kurio man negaila išpurvinti. Tyliai nulipau laiptais žemyn. Mama miegojo ant sofos. Išjungiau televizorių ir apklojau ją pleduku.

Nuėjau į savo garažiuką ir susimečiau į kuprinę reikmenis.
Sėdau ant savo dviračio ir pradėjau važiuoti. Džiaugiuosi, kad pamiegojau. Kelias ilgas, po treniruotės tiek nenumynčiau.

...

Parko scena buvo švelniai apšviesta šviestuvų. Aplink buvo gan tamsu, tad man buvo šiek tiek nejauku.
Nusprendžiau nieko nelaukiant pradėti darbą.

Priklijavau trafaretą, užpurškiau dažų. Pripurškiau papildomų detalių.
Nežymiai pasirašiau.
Atrodė nuostabiai. Zayn išėjo puikus.
Stovėjau ir negalėjau atsigrožėti savo šedevru. Jau kroviausi dažus ir rengiausi važiuoti.

-Gražioms panelėms nesaugu būti parke tokiu laiku...

Kadangi ant istorijos turime beveik 100 peržiūrų (96 iš tikro xD), tai džiaugdamasi keliu naują dalį. Ji gan trumpa, bet tikiuosi patiks ;)) Lauksiu Jūsų vote!