Graffiti (Z.M.)✔

6.

-Gražioms panelėms nesaugu būti parke tokiu metu..,-išgirdau pažystamą balsą, bet vis tiek velniškai išsigandau ir krūptelėjau.-Atleisk, kad išgasdinau,-iš šešėlio išlindo Zayn su cigarete burnoje.

-Beproto mane išgąsdinai!,-susiėmiau už širdies ir atsirėmiau į dviratį.

-Čia tavo darbas? Esu matęs daugiau tokių darbų mieste,-žvilgtelėjo į savo atvaizdą sienoje.

-Na taip, graffiti mano aistra.

-Visuomet galvojau kieno tokie nuostabūs darbai,-šyptelėjo-Šis man į kažką panašus,-išsišiepė dar labiau ir įsikando nepridegtą cigaretę.

O šūdas! Jis suprato, kad tai jis. Šūdas šūdas šūdas šūdas! Kokia gėda! Jaučiuosi kaip kokia maniakė, garbinanti jį kaip kokį dievą.

-Ir ką gi primena?,-pralemenau.

-Na iš dalies mane..Bet manau, kad tu..

-Ne tokia maniakė, kad tavo atvaizdą tapyčiau ant miesto sienų,-nutraukiau jį ir pabaigiau sakinį.

Jis sutriko ir nusijuokė.

-Jis tesiog gavosi panašus į tave,-žvilgtelėjau į jį.

-Žinai, visai norėčiau atgauti savo švarką,-nusijuokė ir tik dabar pastebėjau, kad jis tik su maikute, o jau vėsoka.

-Visada užklumpi mane netikėtai, juk nesitampau jo visur su savimi.

-Tai gal galėčiau gauti tavo numerį ir susisieksime,-šyptelėjo ir ištiesė savo telefoną lyg žinotų, kad gaus ko nori.

Sekundei buvo kilusi dvejonė ir manau, kad jis ją pastebėjo. Bet vis dėlto suvedžiau jam savo numerį.
Kol jis mane užsivadino, aš žvilgtelėjau į ekraną.

*Katytė*

Mane tai pralinksmino.

-Kodėl katytė?,-nusijuokiau.
Jis greitai užrakino telefoną ir pasimetė.
Po tylos jis prabilo:

-Na tu miela kaip katytė. Ir akytės rudos kaip katytės, o ta švelni pižama tau labai tinka.

-Tu stebėjai mane pro langą?,-šiek tiek supykau.

Jis nervingai žvilgtelėjo į šoną ir tai privertė mane nutilti.

-Šūdas, bėk, Di,-kuo tyliau pasakė jis ir aš po kurio laiko sureagavusi sėdau ant dviračio ir pradėjau važiuoti.
Girdėjau farus rėkiant stokit, bet iš visų jėgų myniau dviračio pedalus.
Kai jau nebegirdėjau jų balsų, sustojau pailsėti.

Supypsėjo mano telefonas.

*Nežinomas*

-Tau viskas gerai? Čia Zayn.

*Aš*

-Taip, o tau?

*Zayn*

-Na sėdžiu pareigūnų automobilyje išklausęs litanijas apie vandalizmą :D

*Aš*

-Kodėl taip pasielgei? Kodėl nebėgai?

*Zayn*

-Žinai, katyte, tu man labai patinki. Ir nežinau kas su manim darosi. Norėjau apsaugoti tave.

Vos telefonas neiškrito iš rankų. Išsišiepiau iki ausų ir pajaučiau jausmą pilve. Tą jausmą. Drugelius.

*Aš*

-Tai labai miela, Zayn. Neprisidaryk bėdų per mane, prašau. Tu man taip pat susukai galvą ir nebežinau ką daryti.

*Zayn*

-Tu esi mano problema ^^

Nieko nebeatrašiau. Buvau tokia laiminga. Myniau pedalus ir galvojau apie jį. Ar tai suknistai tikra?

Vaaaa pagaliau jie čia lyg ir prisipažino vienas kitam, kad patinka xD Kadangi ši dalis žiaaaauriai trumpa, tai kitą žadu įkelti jau ryt. Lauksiu bet kokių įvertinimų ;))