Jis verkė begalo.
Jam nebuvo gėda lieti savo ašaras.
Nes jis ją mylėjo.
Ji buvo to verta.
Ji buvo verta daug daugiau.
Per neilgą laiko tarpą ji jam tapo brangiausia už viską.
Ji buvo jo katytė.
Ir liks ją visados.
Jo širdyje visada bus dalelė jos.
Kuri vertė jį būti laimingu.
Kuri vertė jį eiti iš proto.
Jis turėjo dingti.
Taip buvo lemta.
Jis to nenorėjo.
Jis nenorėjo blogo savo mažytei...
Bet jis tikisi.
Ji laikysis savo pažado.
Ir prisimins jį su šypsena.
O kaip buvo toliau nežinia.
Kur jis?
Kaip jis?
Kodėl?
Liko tik klausimai Di galvoje.
YOU ARE READING
Graffiti (Z.M.)✔
Fanfiction^Pirmoji mano istorija^ Highest rank in fanfiction #35🤘 O šūdas!,-autobuse tyliai pasakiau kai iš kuprinės pabiro mano dažų flakonėliai ir nesusegti piešiniai. Keli vaikėzai pradėjo krizenti, o aš suirzusi atsargiai atsistojau visko susirinkti. Bet...
