Graffiti (Z.M.)✔

2

Jis lėtai sumirksėjo. Kokios ilgos jo blakstienos. Laikas aplink lyg sustojo. Hmmm keistas jausmas. Per tas kelias minutes spėjau įžiūrėti tik jo rudas, dideles akis. Jo veidas buvo šiek tiek apžėlęs barzdele, plaukai tikriausiai juodos spalvos, jų gerai nemačiau, nes jis buvo su gobtuvu. Jam galbūt apie dvidešimt metų.

Iš veido bruožų jis buvo labai panašus į mane. Aš taip pat tamsių plaukų ir rudų akių. Dar tokio vaikino nebuvau mačiusi, nesuprantu net ką aš čia sau svaigstu.

Po kokios minutės vienas kito stebėjimo, jis atleido ranką nuo dažų ir vis dar įdėmiai į mane žiūrėjo. Įdėmiai ir labai rimtai. Man pasidarė nejauku ir net šiek tiek baugu. Žvilgsnis buvo toks gilus, lyg matytų mane kiaurai. Pajaučiau karštį savo žanduose. Tikriausiai paraudau kaip kvailė. Kad nebūtų taip nejauku, šyptelėjau ir susirinkusi likusius dažus atsisėdau į vietą.

Karts nuo karto jaučiau jo žvilgsnį. Pati pažiūrėti į jį neišdrįsau, nenorėjau pasirodyti labai juo susidomėjusi. Tai būtų kvaila.

Sekančioje stotelėje jis pakilo nuo savo vietos. Nepastebimai žvilgtelėjau. Jis vilkėjo pilką megztinį su gobtuvu, ant jo odinį švarką, kelnės buvo apkritusios ir juodos, su suplyšusiais keliais. Jis visai tvarkingas. O dar jam praėjus pro mano vietą pakvipo stipriais, manyčiau, brangiais kvepalais.

„Nesuskysk, Di",-mintyse sau pasakiau.

...

Eidama nuo stotelės mąsčiau kas čia įvyko. Kas jis toks? Iš kur jis? Miestelis nedidelis, pažystu visus čia esančius. Nežinau ar verta juo žavėtis, jis atrodo keistas, tas jo žvėriškas žvilgsnis..

Atidarius duris mane pasitiko mama.

-Kur taip ilgai buvai?

-Visą klasę paliko po pamokų, o man dar ir valanda ilgiau,-numečiau batus į kampą ir prisėdau ant sofos.

-Ko jau prisidirbai?

-Klasiokas į matematikos mokytojo krepšį įmetė savo voriuką, o jis išsigando ir metė tą savo krepšį nuo stalo. Prie mano kojų gulėjo nešvankus žurnalas, tad nepalaikiau liežuvio už dantų,-atsidusau.

-Pati žinai mano nuomonę šiuo klausimu. Mėgstu discipliną, bet tavęs nesustabdysi,-šyptelėjo.-Tikriausiai išalkai, einu paruošiu spagečių.

-Jegelė!,-spagečiai mano mėgstamiausias patiekalas, jį visada man ruošdavo tėtis.

Pasiilgau jo, bet vis dėlto pyktis ima viršų. Kai man buvo 12, mes su mama jį užklupome mieste su kita. Mama nieko jam nesakė, mačiau skausmą tik joje. Ji mylėjo jį. Ir net labai.Jis grįžo ir net nebandė pasiteisinti, tik susikrovė daiktus ir kažkur išvyko. Nuo to laiko jo ir nebemačiau. Mama vengia šios temos. Galbūt ji man ir kažko nesako. Bet bandau tai pamiršti. Turiu mylinčią mamą, o ji turi mane. Ir to puikiausiai užtenka.

...

-Mieloji, tavo gimtadienis jau kitą savaitę. Kaip greit tu užaugai,-mama tarė prie vakarienės stalo.

-Nepradėk,-nusijuokiau, sukdama spagečius ant šakutės.

-Ko norėtum dovanų?,-paklausė.

-Iš tikrųjų tai nieko man nereikia. Pati geriausia dovana būtų, kad užmokėtum man už mokslus dailės akademijoje,-tikrojo noro nepasakiau. Ji išprotės sužinojusi apie mano projektą.

-Už mokslus ir taip bus sumokėta, o su dovana teks nustebinti,-šyptelėjo ir paemė mano tuščią lėkštę.

-Labai lauksiu. O dabar einu į savo urvą.

Mama nusijuokė, turbūt dėl to, kad mano garažiukas atrodo kaip tikra dailininkų landynė.

...

Įsijungiau kolonėlę ir pasileidau muzikos. Tvarkiau piešinius, kuriuos šiandien buvau išmėčiusi autobuse. Segiojau juos į aplankus ir ieškojau savo projekto. Darbo, kurį noriu atlikti per gimtadienį ant didžiulio reklaminio stendo, prie įvažiavimo į miestą. Užsiropšti ten bus tikras iššūkis.

Niekaip nerandu šio darbo. Dar šiandien jį turėjau kuprinėje. Kur jis galėjo pasimesti? Tokio pat tikrai neatkartosiu, šį darbą kūriau jau labai seniai. Jame buvo surašytos dažų kombinacijos. Blemba..

Sėdėdama ant sofutės žiūrėjau į savo chaoso kambarėlį, kuriame atrodo gyvena pamišusi menininkė ir prisiminiau jį. Tą vaikiną autobuse. 

Nuviju kvailas mintis šalin.

...

Liedama dažus ant drobės, pažvelgiau į laikrodį. Jau 23.00h. Jau ir pavargau. Vertėtų pailsėti. Šiandienos įvykiai tikrai nuvargino.

Nulėkusi į savo kambarį, nusimečiau rūbus ir nuėjau į savo vonią. Palindau į šiltą dušą. Po to išsišukavau savo šlapius tamsius plaukus ir įlindau į didelę, minkštą maikutę, kuri vos dengė mano užpakaliuką.

Įjungiau stalinę lempą ir nuėjau užtraukti užuolaidų, pro gatvę pravažiavo motociklas. Na kaip man, tai keista, nes šita ramia gatvele niekas nevažinėja apart mūsų ir kaimynų. Ji už kelių namų baigiasi ir ten yra akligatvis. Nėra tikslo ton pusėn važiuoti.

Palindusi po anklode iš kart užmigau.

...

Nuotaika šiandien buvo niūri. Ryte buvo puikus oras, bet pamokų gale saulė dingo ir apsiniaukė.

Prieš man išeinant pro mokyklos duris mane pasigavo Meg.

-Kur tu po velnių buvai visą dieną?,-apsikabindama ją tariau.

-Šiandien tėvas buvo atvažiavęs manęs pasiimti. Juk jie su mama manim dalinasi. Turėjau prižiūrėti tą tėvo sūnų. Toks vaikiūkštis, tiek nervų man išgadino. Bent tėvas pinigų davė, tai atsipirko..Nekenčiu jo..-atsiduso, rodydama nepasitenkinimą.

-Na tu ir žiauri,-nusijuokiau.

-Šiandien Džeimsas bare rengia vakarėlį, gal nori ateiti? Turėtų būt smagu, susirinks visa mokykla, sakė bus buvusių jos mokinių, gal bus kokių pupuliukų,-pamerkė man akį.

-Bare? Skamba nekaip. Mama vargu ar mane išleis, kelintą valandą?

-21.00h. Sakyk, kad nakvosi pas mane, ruošimės projektui.

-Pagalvosiu, nemanau, kad patiks man ten, ypač tokioje draugijoje.

-Nebūk myžnė, niekur iš namų neišlendi,-sukryžiavo rankas ant krūtinės.

-Tu tik šaa,- parodžiau vidurinį pirštą, nusiunčiau oro bučinuką, ji nusijuokė ir per lietų ėjau link stotelės.

Turėjau atrodyti velniškai seksualiai, nes pasiruošusi tokiam orui nebuvau. Mano plonytė balta palaidinė buvo visiškai sušlapusi ir viskas kiaurai persimatė. Jaučiau kaip juoduose conversuose teška vanduo. Jausmelis tikrai nekoks.

Kuprinę laikydama virš galvos ėjau link stotelės. Buvo kvaila manyti, kad taip nesušlapsiu plaukų. Jau ir taip buvau visa permirkusi.

Stotelėje pamačiau figūrą. Aukštas vaikinas atsisėdo ant suolelio po stogu. Apsidžiaugiau. Ten buvo JIS.

...

Stotelėje iškart pagavau jo žvilgsnį. Vėl. Prisiminiau, kad mano palaidinė persimato. Šiek tiek susigėdau ir prisidengiau kuprine. Atsisėdau šalia jo. Aplinkui nebuvo jokių žmonių. Per tokį darganą orą niekas niekur nelenda. Lietus jau rimo. Man nepatinka toks oras. Greičiau išlystų saulė.

Pajaučiau dūmų kvapą. Žvilgtelėjau į tą vaikinuką. Jis prisidegė cigaretę ir atrodė taip velniškai seksualiai. Išpūsdamas dūmus jis atlošė galvą, o dūmai susiliejo su lietumi. Kvapas nemalonus, bet susimaišęs su jo kvepalais man jis visai patiko.

Pradėjau šalti. Nors buvo pavasario galas, vos savaitė iki mokslo metų galo, bet esant sulytai vis tiek šalta. Nusipurčiau nuo šalčio. Rankas įsikišau tarp šlaunų, kad būtų šilčiau. Vaikinas į mane žvilgtelėjo ir vienu momentu atsilošė, lyg norėdamas nusirengti ir duodi man savo raudonus, languotus marškinius.

Kol kas peržiūrų labai nedaug, tad įkėliau antrąją dalį :p