●8 dalis●

78 6 10
                                        

-Buvo puiku. Nuvažiavome į restoraną. Ten jaukiai pasėdėjom.

- Aišku, o kodėl grįžai taip vėlai? Nemanau, kad restoranas dirba naktimis.-primerkiau akis.

-Važiavome pas jį, sėdėjome jo virtuvėje, žiūrėjome vienas į kitą ir tada...-neleidau mamai užbaigti sakinio.

-Gerai gerai, gana. Man visko nebūtina žinoti.-nusijuokiau ir nuėjau į savo kambarį.

Persirengiau, nusiprausiau ir pasiėmusi savo loptopą, atsiguliau į lovą. Pradėjau žiūrėti savo labai senas nuotraukas. Kai dar aš, Esme ir Markas visi tryse buvom geriausi draugai.
Išjungus loptopą ir lempą, pradėjau galvoti apie mano ir Esmes kelionę. Juk labai norėjom šią vasarą kur nors nukeliaut, bet vis nesusiplanuojam..
Bet tada į galvą atėjo puiki mintis! Jei jau Esme turi vaikiną.. tai reiškias jis važiuos. O, kad aš nebūčiau kaip "trečias ratas", pasiimsiu kartu Marką! Taip ir padarysiu!
Su šia mintimi ir užmigau.

Miegojau ilgai, nes atsikėliau tik apie 12h. Apsirengiau, susišukavau ir nusileidau laiptais į viruvę. Mama valgė pusryčius. (Taip, mama tik 12h valgo pusrycius..xdd). Pasisveikinau ir prisėdau valgyti, bet kadangi norėjau sukudėti (nesakau, kad stora..xd), tai suvalgiau tik puse obuolio.

-Mamaaa, aš tave labaaai myliuu..-padariau "šuniuko" akytes.

-Aš irgi tave myliuu. Ko nori?

-Galėsiu su Esme ir dviem draugais pakeliaut?

-Draugais? Nenenene..-susiraukė ji.

-Vienas iš ju Markas. Juk žinai, kad jis geras vaikinukas.-visaip bandžiau išprašyt mamos.

-O kitas kas toks?

-Esmes vaikinas, Lukas.

-Esme turi vaikiną?-nustebo mama.

-Na taip, turi.-surimtėjau.

-Tai gal ir tau jau laikas? Visos tavo draugės turi vaikinus, o tu kaip kokia senmerge viena.

Kadangi gėriau vandenį, pusę jo išspjoviau, nes iš mamos šito tikraai nesitikėjau.

-Nestumk mama..-nusijuokėm abi.-Tai kaip? Leisii?-Apsikabinau mamą.

-Pagalvosiu.

-YES!! Tai yra.. Ačiū mama.-Stipriau suspaudžiau mamą ir išėjau iš namų link Esmes.

Ji gyveno visai netoli. Priėjau jos namą ir iėjau (nea neskambinau į duris xd), pasisveikinau su jos mama ir nuėjau į Esmes kambarį. Ir kaip visada ji dar miegojo..

-Labas ryyyytas!-sušukau.

Bet Esme apsivertė ir toliau miegojo.

-Esmeeeee!!!-dar garsiau sušukau.

Ji net pašoko nuo mano balso.

-Gal visai pablūdai? Sapnavau tokį fainą sapną..-atsisėdo lovoje Esme.-Ko tokia laiminga?

-Mes važiuojam keliaaaut!

-Kaip suprast?-nesuprato draugė.

-Na... Vakar vakare sugalvojau, kad į kelione galim važiuoti keturiese!-vaidinau labai protinga.

-Keturiese? Tu ką, vaikiną susiradai?-apsidžiaugė Esme.

Pažiūrėjau į ją kaip į beprotę.

-Važiuosi tu, aš, Lukas ir... Markas!

-Koks Markas?-suglumo.

-Ups. Tu dar nežinai..

-Katie, ko aš nežinau..?

-Markas. Markas Collinsas. Jis mieste.

-Ma.. Markas..?-Apsidžiaugė.-Einam susitikt su juo!!

Pagaliau nusprendžiau įkelti dalįį xd
Dar yra skaitančiųų? ;/
Vote ir comm! ❤️

Kamu telah mencapai bab terakhir yang dipublikasikan.

⏰ Terakhir diperbarui: Sep 17, 2017 ⏰

Tambahkan cerita ini ke Perpustakaan untuk mendapatkan notifikasi saat ada bab baru!

●[ Tears ]●Tempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang