Mirusi žemė

Važiuojame... Pasidaro šiek tiek nuobodu, viskas taip tylu, atrodo, kad kažkas čia ne taip. Po kiek laiko galinėje mašinos sėdinėje pamatau maišelį su diskais. Gaila, kad visi jie subraižyti ir negalimi naudoti. Dar liko trys kilometrai ir mes vietoje. Mieste. Mieste kuriame turėtų būti pilną zombių. Gerai nors tai, kad zombiai dažniausiai išlenda tik vakare. Nežinau kodėl, bet diena esu mačiusi tik vos kelis zombius šmirinėjančius gatve, o  vakare jų būna dešimtys. Gal jie bijo saulės? Nee, tada nematyčiau jų dieną. 

Pagaliau. Štai mes ir mieste. Zombių kol kas dar nematyti, bet sklinda keistas garsas. Gerai. Dabar turime ieškoti vietos kur gyvensime visą šitą laiką. Štai. Matau, puikus namas su ilga tvirta tvora, didelis. Turbūt čia gyveno koks nors svarbus asmuo. Na dabar čia gyvensiu aš. Visų pirmą reikia apsižvalgyti. Juk name gali būti pilną zombių. Bet namas neatrodo, kad būtų bent paliestas, galbūt šeimininko nebuvo namie ir į namą niekas neįėjo. Bet vis tiek reikia patikrinti. Prieinu prie tvoros vartų ir bandau atidaryti. Staiga. Pasigirsta signalizacijos garsas, labai išsigąstu, juk zombiai gali išgirsti. Po velnių. Kas bus tas. Permetu visus savo daiktus per tvorą, šunį gražiai nuleidžiu žemyn ir pati peršoku. Signalizacija nutyla. Zombių nė ženklo. Eime vidun. Apžiūrėjau namą, atrodo čia saugu. Palėpėje radau ginklų, rūsyje pilną medicinos priemonių, vaistų. Viename kambarėlyje radau daug koncervuoto maisto, šaldiklyje pilną mėsos, spintelėse yra visokiausių prieskonių, daug saldumynų, miltų. Apžiūrėjus visą namą radau kambarėli su stebėjimo kameromis visame name ir kieme. Po to radau atskira pultelį kuris rodo kas yra už kilometro nuo šio namo. Man tai pravers. Kitame kambaryje radau žemėlapius su sužymėtomis vietomis, nežinau kas tai, bet turbūt pravers. Užlipau aukštyn, įsirengiau sau kambarį. O ką veikti dabar? Turbūt dabar niekur nebevažiuosiu, nes jau darosi gan tamsu. Staiga išgirstu, kaip atsidaro tvoros vartai ir įvažiuoja džipas. Iš jo išlipa kažkoks vaikinas. Nejaugi aš čia ne viena? Dėl viso pikto pasiimu ginklą ir išeinu į lauką.                                                                                                          -Kas tu? Ar čia tavo namai? Paklausiu.                                                                                                                        -Aš Kajus, kuo tu vardu?  Ir taip, čia mano namas.  Piktai atsakė jis.                                                              -Aš Klerė.                                                                                                                                                                                  -Gerai, dabar padėk man iškrauti visus daiktus kuriuos persivežiau. Pasakė jis ir pradėjo viską nešti iš bagažinės į vidų. Aš taip pat viską pradėjau nešti.                                                                                    -Matau spėjai įsikurti mano name, viską apžiūrėjai.  Pasakė jis.                                                                        -Na, taip. Aš juk nežinojau, kad čia kažkas gyvena.                                                                                                 -Tai, dabar žinai.    Atsakė jis ir nuėjo uždaryti vartų. Jau sutemo. Kajus pradėjo užrakinėti duris ir langus, kodėl?....