Kitokia k'ritika

,,Gal jas pasiimsi?"

Pirmą užsakimą gavau iš wattpaderės -naktibalda- , kuri, kaip pati teigia, yra vieniša ir galimybė pabendrauti su kokia nors asmenybe jai ,,praskaidrina visą dieną”. Kur jūs, žmonės? Pastaruoju metu ši užsiima poezijos ir trumpų esė rašymu ir jaučia, jog tai - stiprioji jos dalis. Ar teisinga merginos nuojauta?

Vertinu naktibaldos rinkinuką ar net rinkinį (kol kas 54 kūriniai) ,,Anapus Manęs”.

Kūrinio išorė sakyčiau labai originali, ypač viršelis. Tačiau netraukianti akies paprastuoliams. Žmonės, nemėgstantys gylybių, psichologiškumo, nekenčiantys jausmų, į tokią ,,odą” dėmesio tikrai neatkreips. Bet, kaip matosi, tu tokių skaitytojų pripažinimo ir nesieki.

Kaip kritikas nebūsiu neutralus. Man nepatiko tavo eilėraščių pavadinimai. Jie labai neoriginalūs ir tipiški: ,,Žiema”, ,,Tyla”, ,,Ugnis”, ,,Viltis”... Galbūt tas originalumas pavadinimuose ir nėra dažnas poezijoje, tačiau galima juos sukurti bent kiek įmantresnius ir leidžiančius susimąstyti (pvz: eilėraštį ,,Mirtis” pavadinti ,,Romeo ir Džiuljeta”). Labiausiai man patiko šie pavadinimai: ,,Moralė. Ne eilėraštis” ; ,,Patyčios” ; ,,Trioletas laikas” ; ,,Muzika ir tu” . Dėl ko? Dėl to, jog perskaičius pavadinimą iš karto nebuvo aišku, apie ką bus rašoma arba perskaičius eilėraštį nebuvo aiškus jo pavadinimas!

Pereikime prie pačių kūrinių.
Juose labai atsiskleidžia tavo, kaip kūrėjos, būdas, jausmai, mentalitetas arba bent jau kaukė.
Esi gana depresyvi bei nusivylusi. Beveik viskuo. Labiausiai tai atskleidžia ,,Sudeginta siela” ; ,,Žiema” ; ,,Mirtis” ; ,,Trioletas laikas” ; ,,Liūdesys” ir kt. Kartais tai darosi labai nuobodu. Kai viskas tėra juoda, nepataisoma bei beviltiška. Galbūt toks tavo gyvenimas. Tačiau siūlau kartais atskleisti daugiau spalvų, kontrastų. Rašydama vieną eilėraštį pasijausk Dievu, kitą - Velniu, sekantį - Žvakės liepsna... Siūlau tau nebūti vienoda, net jei tokia yra tave supanti aplinka. Ir dar vienas su eilėraščiais susijęs patarimas - nerašyk banaliai apie meilę. To yra per daug. Gal tau visa tai daug reiškia, tačiau man labai banalūs pasirodė ,,Aš lauksiu tavęs” ; ,,Ruduo” ; ,,Ruduo 2” ; ,,Tyla” ; ,,Valsas”. Esi daug daugiau galinti, nei užrašyti

,,Aš laukiau jo naktyje,
Tačiau jis paliko mane”.

Tu klausei, gal kas norėtų sukurti melodiją tavo eilėraščiui. Atsakyčiau, jog tikrai galiu, nes kuriu dainas ir ne tik, tačiau ne pagal tokį banalų tekstą. Tikrai turi daug gražesnių kūrinukų, pagal kuriuos gimtų nuostabios dainos!

Eilėraščiuose atsiskleidžia tai, jog esi ieškanti (,,Dievas” ; ,,Kokia egzistencijos prasmė?”) bei norinti gyventi (,,Šešėliai” ; ,,Popierinis miestas”), kad ir kaip tau viskas beatrodytų beprasmiška.

Beje, tuos pilkumo pilnus eilėraščius labai kontrastingai atperka tavieji esė. Jie nuostabūs! Ir, jei atvirai, tavo pamąstymai daug vertingesni bei prasmingesni už eilėraščius, žiūrint bendrai ir į kiekybę. Juose tikrai matosi didesnis ryžtas, viltis, prasmė ir didžiulė branda, ir svarbiausia, kaip viskas bebūtų, matosi spalvos! (,,Mano mintys” ; ,,Meilė” ; ,,Gyvenimo žanras” ; ,,Apmąstymai” ,,Apie Patyčias” ; ,,Skausmas”...) Nė kiek nenustebčiau jei sukurtum knygelę ar leidinuką su savo puikiais rašinukais :-)

Ir apskritai, rodosi, jog akį bei širdį labiausiai sužavi tokie kūrinukai, kurie išsiskiria iš kitų. Taigi, tikrai ne visi eilėraščiai pasirodė vienos spalvos: ,,Pažymiai” ; ,,Dievas” ; ,,Patyčios” ; ,,Keistas eilėraštis” ; ,,Trejetas ketureilių” ir kt.

Labai originalūs tavo kūriniai ,,Dainos” ; ,,10 Naktibaldos įsakymų” (nors pastarasis man nelabai patiko dėl religijos), ,,Pažymiai” ; ,,Keistas eilėraštis”;  ,,Popierinis miestas”, su drauge parašytas eilėraštis. Pabandyk ir visą skausmą bei meilę išlieti kaip nors savitai, originaliai, nes ta sritis, deja, ganėtinai pilka ir neįdomi. Kad ir kaip daug tie žodžiai, mintys reiškia tau pačiai.

Ir galiausiai, negaliu nepaminėti labiausiai mane sužavėjusių Tavo kūrinių. Pirmas, tai tas, pagal kurį tu tikrai protingai pakeitei albumo pavadinimą. ,,Anapus manęs”. Gražu, Naktibalda! ŠEDEVRAS! Manau, jog šis eilėraštis vertas daugiau nei gulėti kažkokiame wattpade. Jis, kaip pati sakai, tau reiškia tikrai daug ir tikrai ne tau vienai... Jo gili ir graži prasmė visiškai išsiskiria iš kitų tavo eilėraščių. Džiaugiuosi, kad jį perskaičiau. Na, o antrasis stebuklas - ,,Muzika ir tu”. Labai gražus jausmingas eilėraštis. Radau jame save. Kabinu aukso medalį ir jam, nors viduryje buvo vienas stulpelis, kurį galima būtų ramiai išbraukti. Super!

Nevertinsiu meno skaičiukais, tačiau trumpai apibendrinsiu savo išsakytas mintis:
1. Stenkis pavadinimus sugalvoti įdomius ir nebūtinai pilnai atspindinčius temą.
2. Eilėraščiuose apie skausmą, neviltį, meilę ieškok vis kitų spalvų - nerašyk jų visų vienodų bei nuobodžių, žiūrėk vis kitu kampu.
3. Niekada nelaidok savo originalumo bei originalių kūrinių, kažko nestandartiško (,,Dainos”)
4. Būtinai rašyk toliau!!!

Toks būtų mano kritikos pliūpsnis.
Tikiuosi, jog tau nereikia aiškinti, kad kritiko nuomonė tėra nuomonė, visi drąsūs kritikuoti, na, o kūrėjas daro taip, kaip nori ir tą, ką nori :-)

Ačiū Tau, Naktibalda, už kūrybą!

,,Gal jas pasiimsi
Ir sau pasiliksi?” (,,Eilės”)
Mano atsakymas: Pasiimsiu tavuosius esė ir kelis savitus nuostabius eilėraščius!

Mister Kitoks