Mano Gyvenimas Kitoks

5.

Atsikėliau ir pajaučiau, kad kažkas ne taip ir tada prisiminiau kas vakar nutiko. Atmerkiau akis ir atsargiai atsisėdau. Kažkodėl nenorėjau jo prabudint. Žiūrėjau į jį ir galvojau:
Ak koks jis gražus. Pala ką aš kalbu. Juk jis mane pagrobė ir dėl to aš jam neatleisiu, niekada. Bet jis šiek tiek patrauklus nors ir ką be sakytum ar galvotum.
Tai pagalvojusi šyptelėjau. Tuo tarpu Mikas apsivertė ant kito šono ir patraukė nuo manęs rankas. Tada atsistojau ir pamačiau, kad ant kėdės prie stalo buvo rūbai ir ant stalo raštelis su supokuota dėžute. Kitoje stalo pusėja buvo padėtos vakar nusipirktos picos. Tiktai šyptelėjau prisiminus vakar dieną ir nuėjau prie stalo. Pirmiausia priėjusi prie stalo paskaičiau kam visa tai buvo skirta. Abt raštelio ir supakuotosios dėžutės buvo parašyta, kad tai skirta man. Taigi pirma pasiėmiau raštelį ir jį atplėšiau.

Sveika Mija,

Aš nemoku kalbėti ir išreikšti minčių žodžiais, todėl parašiau tau laišką.

Negaliu tavęs laikyti čia jei mano gyvenimas tau nepinka ar nepatiks kai perskaitysi šį laišką. Aš tave paleisiu iš savo gyvenimo tik nebijok pasakyti. Na, bet jei nuspresi mabe palikti tai pagalvok ar po to besigailėsi. Aš tavęs labai prašau po to pagalvot. Aš duosiu laiko kiek reikės. Neskubinsiu tavęs. Taigi pradėkime.

Mano gyvenimas tikrai nėra toks nuobodus kaip atrodo. Taigi pradėsiu nuo pradžių, bet ne per seniai, kad nenusibostų skaityti.
Aš šią komandą ir tipo darbą paveldėjau iš senelio. Man jis pasirodė, kad yra linksmas, bet kai atėjau tipo dirbti mano nuomonė pasikeitė.
Mano senelis man padėjo apsiprasti kol viebą dieną neatėjo mūsų priešai ir naktį jo nenužudė. Labai liūdėjau.
Mano senelio priešai buvo " garniai ". Jie tikrai negailestingi ir žudo visus kurie pasimaišo jiems po kojomis.
Aš labai pykstu ant jų taigi iš pykščio grobiu nekaltus žmones ir juos žudau, bet su tavim to nepadaryčiau. Prižadu. Tik pasilik.
Nužudžiau gal 25 žmones per šiuos metus. Aš dabar dėl to gailiuosi. Net labai. Tai mano gyvebimas. Aš žudau be priežasties, todėl bijojau pažvelk tau į akis ir tai išpyškinti lyg man tai nerūpėtų ar bedomintų, bet aš gailiuosi ir tik su tavimi galiu būti kitoks. Aš tavęs prašau padėk man tai ištverti ir padėk man pasikeisti.

Ačiū, kad nors taip išklausiai mane. Parašyk Kajui iš mano telefono, kad atrakintų duris. Palikau tau rūbus ir mažą dovanėlę. Tikiuosi ji tau patiks.
Myliu tave Mija, myliu. Negaliu be tavęs gyvent. Suprask.

Perskaičius raštelį negalėjau tuo patikėt. Stovėjau ir verkiau, nes bežinojau ką man daryt. Apsirengiau Miko duotais rūbais kurie buvo labai gražūs ir pasiėmus dovanėlę parašiau kažkokiam Kajui.
Po kurio laiko durys trakštelėjo ir atsidarė. Aš išbėgau iš kambario, nes suprata, kad miegojau su žmogumi, kuris be reikalo žudo žmones. Aš noriu iš čia dingti ir daugiau niekada čia nesugrįšti buvau įsiutusi ir norėjau jam vožtelti, bet begalėjau dabar į jį žiūrėti.
Nuėjau į kambarį ie kritau į lovą verkdama. Po 10 minučių pasiėmiau dėžutę, nes buvau apsiraminusi ir atplėšiau popierių. Viduj suradusę dėžutę su dviem širditėmis ją apžiūrėjau ir atidariau. Ten buvo dvi grandinėlės sujūnktos kartu. Ant vienos buvo dvi susikibusios širdutės, o ant kitos buvo dvi raidės " M " ir "M".
Pačiupinėjau grandinėlę ir ją užsidėjau.

" Po savaitės "

Galvojau visą sacaitę ir nusprendžiau, kad gaba aš apsisprendusi. Aš jį myliu. Bet labai. Nors taip pat labai pykstu, bet meilė pyktį uždengė.
Becalgiau bet visą savaitę taigi buvau žiaūra alkana. Galima sakyti kaip žvėvris. Taigi nuėjau į virtuvė ir pasiėmiau du korbonadus ir du puodus sriubos. Atrodė, kad tai sucalgiau per 30 minučių.
Pavalgiusi sėdėjau ir galvojau ar gerai pasielgiau. Tiesiog sėdėjau.

" Miko pov. "

Atsikėliau šį rytą ir jaučiausi kažkaip kitaip lyg kažkas turi nutikti. Apsirengiau juodus rūbus, nes šią savaitę mane jie labiausiai yra traukia ir užjaučia.
Nuėjau į virtuvę ir pamačiau ten sėdinčią ir galvojančią. Man buvo baisu įeiti į virtuvę, nes ji gali tiesiog pabėgti. Aš ją mylėja, bet negalėjau jei trukdyti. Po 2 minučių besprendžiau, kad turiu užeiti į virtuvę ir tylėti. Pasiėmiau korbonadą ir nuėjau prie stalo. Atsisėdau taip, kad ji mane matytų.

" Mijos pov. "

Kai jis atėjo man kraujas sutojo vietoje. Pradėjau baimintis ką jam pasakyt. Laukiau kol jis pradės kalbėti, bet jis tylėjo. 4 minutes drąsinausi ir pagaliau pasiryžau pasisakyti.
- Labas,- pasakiau.
- Labas,- atsajė lyg viltingu balsu, bet ir nustebusiu.
- Aš jau apsisprendžiau.
- Tikrai,- Mikas pakėlė akis ir klausiamai žiūrėjo į mane laukdamas kada pasakysiu sprendimą.
- Aš pasiliksiu,- pasakiau lebgvai ir pridūriau. - bet tik dėl to, kad tu man patinki.
- Aš tau tik patinku, bet aš tave myliu!- jis tiesiog sušuko šiuos žodžius ir mane apkabino.
- Aš irgi tave labai labai myliu.
- Ar norėsi šiandien nuvažiuoti su manim į sodą ten yra vieta kur auga gėlės ir yra labai graži pieva. Iš ten labai gerai matosi mėnulis.
- Žinoma, kad norėsi. Man būtų visur gerai. Tik svarbu su tavimi.
- Ačiū, kad tu čia,- vis dar apsikabinęs ir sugdamas mane ratu pasakė Mikas.
- Nagi eime ruoštis,- pasakiau šypsodamasi.
Pasiruošėm ir išvažiavom jo mašina, kuri buvo " ferrari". Jis spalvo buvo raudona, o vidus juodas.
Po kurio laiko sėdėjom ant pievos. [ sodo paveikslėlis viršuje].
- Žinai ar galiu padaryti vieną dalyką?- paklausė Mikas.
- Kokį?
- Šitą,- pasakė ir pabučiavo mane.
Kai atsitraukė pasakiau:
- Gali,- pasakiau ir dar kartą jį pabučiavau.