Trust Me × Z.M

10

Zoe

Vos mums sugrįžus namo Zayn užsidarė savo kambaryje.
Po mūsų išėjimo jis nepratarė nė žodžio. Aš net nežinau kas jam nutiko, tas renginys, rodos,  jį lyg suerzino.

Nežinodama ką daryti nuėjau į savo kambarį. Persirengusi į kitus drabužius nulipau į apačią, pažiūrėti ar Zayn jau išlindo iš savo kambario.

- Kur zayn? - pasiteiravau vienos iš čia dirbančių tarnaičių. Neatsimenu jos vardo, šiose namuose tarnaitė keičiasi beveik kiekvieną savaitę.

- Jis vis dar savo kambaryje, panele, - tai reiškia jis nebuvo išėjęs.

- Ačiū, - prieš nueidama į virtuvę padėkojau.

Virtuvėje siautė darbas vienas, viršesnysis, šefas sakė kitiems ką daryti. Atrodo lyg jie ruošėsi puotai, o ne paprastai vakarinei.
Net nesinorėjo ten eiti trukdyti visiems.

- Panele, kuo galėčiau padėti? - nusivalęs rankas į prijuostę šefas paklausė su stipriu prancūzišku akcentu.

- Aš tik norėjau kažko nunešti Zayn - atsakiau jam. Buvo aišku, kad Zayn šiandien nenusileis į apačią, taip jau yra buvo tik dėl kitokių priežasčių tada jam valgyti nunešdavo Rauzė tapati moteris kuri mane čia sutiko.

-Panele, tiesiausias kelias į vyro skrandį per jo širdį, - kažkas čia netaip.

- Gustavai, sumaišiai skrandį su širdim - nusijuokusi Rauzė pasakiusi Gustavui.

- Atsiprašau, madam - Gustavas pabučiavo Rauzei ranką.

- Panele, ką jūs čia darote? - paklausė Rauzė supratusi, kad aš taip pat čia.

- Aš tik norėjau nunešti Zayn jo vakarienę, - maloniai šyptelejau moteriškiai.

- O jūs neprivalote, tai mano pareiga - priešinosi Rauzė, tikriausiai tiek daug kartų nešusi jam vakarienę, kad nebesuskaičiuosi.

-Ne tai mano pareiga, juk aš jo žmona, - tikraisiai pirmą kartą tai ištariau garsiai. Nežinau kodėl, bet buvo malonu tai pasakyti garsiai, susitaikyti su tuo ne tik viduje, bet ir išorėje.

Rauzė nusišypsojo taip stipriai, kad atrodo jos žandai tuoj plyš.

- Žinoma panelę jai taip pageidaujat, - tuoj pat atsakė.

Netrukus mano rankose jau garavo kaip Rauzė ir Gustavas sakė ”Zayn mėgstamiausias maistas“.

Lėtai eidama nėšiau padėkla su maistu. Atsargiai užlipau laiptais netrukus jau stovėjau prieš Zayn kambario duris.

Sukaupusi visą drąsą pabeldžiau į duris.

Nesulaukusi atsakymo pabeldžiau dar kartą.

- Rauze, aš nealkanas! - Išgirdau jį kitoj durų pusėj.

- Um, Zayn, čia aš! - Atsakiau jam,po to sekė kelių minučių tyla.

- Kodėl tu čia? - jo balsas jau girdėjosi arčiau durų, tikriausiai jis stovėjo visai šalia jų.

- Tu nenusileidai žemyn, todėl pamaniau, kad tu išalkęs, - tariau jau praradus viltį būti įleista.

- Kodėl? - Netrukus vėl išgirdau jo balsą suraukdama savo antakius.

- Kas, kodėl?

- Kodėl atėjai? - patikslino savo klausimą.
- Jau sakiau jog dėl, kad tu nenu—
- Kodėl atėjai tu, o ne Rauzė, - šįkart jis jau skambėjo susierzines.

- Aš--aš nežinau--tiesiog --aš jaudinausi dėl tavęs, - sakinio pabaiga pasakiau taip tyliai, kad atrodo, kad jis negirdėjo.

Išgirdusi krabzdesį už durų, pakėliau akis sutikdama rudas Zayn akis žiūrint į mane.

- Jaudinaisi dėl manęs? - klausimas paliko jo rausvas lūpas, jam stovinti tarpdury.
- Taip, - pasakiau ir pakėliau padėklą - Tau reikia valgyti, imk,- dar kart pasakiau jam į rankas įdėdama padėklą. Man tai bedarant Zayn mane stebėjo nustebusiu žvilgsniu kuriame taip pat slypėjo tai ko negalėjau suprasti.

- Zayn, - pasakiau jo vardą atkreipdama jo dėmesį, - Kodėl tu buvai užsidaręs čia? - paklausiai galvą linktelėdama link jo kambario, jo lovos patalai buvo suneršti lyg jis joje būtų vartėsis visą laiką.

- Turiu tam savų priežasčių, -pasakė jis man, bet pamatęs mano susierzinusį veidą pridėjo - bet tu neturi priežasčių jaudintis, - pasakė ir pabandė uždaryti duris (prieš tai padėjas padėkla ant komodos netoli durų) man tiesiai prieš nosį.
Bet aš spėjau užkišti koja prieš jam jas uždarant.

- Neturiu priežasčių jaudintis?! -sušaukiau ant jo pastumdama duris ir įeidama į kambario vidų. Zayn stovėjo nejudėdamas. - Aš tavo žmona aš turiu daug priežasčių jaudintis! - dar kartą sušaukiau ant jo. Tik po minutės suprasdama ką pasakiau, sustingau kaip ir jis atrodo nė nekvėpavom.
- Galvoji aš norėjau vesti merginą per prievartą?! - šįkart jis šaukė ant manęs - Galvoji aš norėjau sugriauti aštuoniolikametiai merginai gyvenimą?! - per braukė ranka kelis kartus per savo plaukus.

- Nenorėjau tavęs vesti. Kai tavo tėvai atėjo pas mane siūlydami tave, atsisakiau. Nesupratau kaip žmogus taip gali elgtis, išmainyti kitą žmogų į pinigus, ypač jai tai tavo dukra. Po kelių dienų po jų apsilankymo sužinojau, kad jie tave siūlė dar keliems turtingiems seniams, jau nuspėdamas tavo likimą ten pamaniau, kad jai aš sutikčiau tavo gyvenimas būtų geresnis galėtum turėti viską ko tik nori ir už tai tau nereikėtų mokėti jokias būdais, todėl sutikau. - atsisėdęs ant lovos krašto kalbėjo rankomis kartkartėmis perbraukdamas per veidą ar plaukus.
- Iš pradžių abejojau dėl savo pasirinkimo, supratau, kad tu čia nelaiminga tu nieko čia nežinojai ištekėjai už vyro kurio vardo nežinojai, kokia mergina būtų laiminga tokiomis sąlygomis? - jo lūpas paliko liūdnas juokas. - Bet vis tiek pagalvojau, kad tau čia geriau nei ten kur tave gali išmainyti į didelia sumą pinigų. -

Po jo žodžių jutau karštas ašaras  leidžiantis mano skruostu, ne.
be stabdžiau savęs po visko kas nutiko leidau sau verkti, išlieti viską kas buvo susikaupia per šias dienas. Nė nepajutau kaip mano tylios ašaros pavirto garsiais kūkčiojimais.

Išgirdusi sugirgždant grindis, pakėliau akis pamatydama Zayn stovint prieš mane su ištiestom rankom.

Jis nekaltas. Tai buvo vienintelis sakinys kuris sukosi mano galvoje. Jis nekaltas, jis tik norėjo padėti, jis tik norėjo mane apsaugoti nė nepažinidamas manęs. Juk jei ne jis aš dabar būčiau kažkokia senio namuose darydama dalykus apie kuriuos net nenoriu pagalvoti.

Žengusi žingsnį link jo, apsivijau rankomis jo liemenį, nelaukias nė akimirkos jis taip pat mane apglėbė savo rankomis.

Aš jaučiausi tokia saugi jo glėbyje, lyg viskas būtų įmanoma. Jaučiausi taip lyg pasitikėčiau juo.

- Atsiprašau, - šnabždėdamas man pasakė tuo pačiu glostydamas mano plaukus.

         #^_^##^_^##^_^##^_^##^_^##^_^#        

Palilit nuomonių.
Gal kažką blogo(ar gero) apie šitą istorija.