Trust Me × Z.M

12

- Kaip jautiesi? - žiūrėdamas man į akis padėjo savo stikline - Dėl vakar?

- Dėl vakar, gerai manau, - patogiai įsitaisiau medžiaginėje kėdėje.

- gerai - jis tai pat įsipatogino savojoje, - tu gali manęs prašyti ko tik tavo širdis geidžia, bet tik ne skyrybų, - nuleidau galvą.

- Suprask skyrybų procesas pakenktų mums abiems, tau tai pakenktu likusiam gyvenimui, žmonės laikytų tave tik mano buvusiaja jie būtų susidare klaidinga nuomone apie tave dėl trumpalaikių vedybų, o man tai pakenktų verslui, kampanijų  atstovai mane laikytų neatsakingu, nenorėtų bendradarbiauti su manimi, - trumpam sustojo, tad pakėliau galvą pažvelgdama į jį. Jo akyse buvo galima įžvelgti gailestį, man ir nuoširdumą, žinojau, kad jis sako tiesą nežinau kodėl bet pasitikėjau juo bent jau jo žodžiais, - jeigu nori nupirksiu tau automobilį, pastatysiu priestatą sodo gale tokį kokio tu nori, didelio mažo nesvarbu, tik pasakyk.

- Ne man nereikia to ką tu minėjai - žinau, kad tokia pinigų suma jam nepakenktų net nemanau, kad jis pastebėtų, bet vistiek to būtų perdaug juk jis išgelbėjo mane, beveik.

- Tai gal tu nori įstoti į universiteta turiu draugų kurie užima nebloga vieta keliuose universitetuose jie tau parūpintų vietą, - nemanau, kad įstoti kur nors būtų gera mintis. Mano tėvams girtaujant aš pati turėjau užsidirbti sau pinigų kavinėse ar baruose naktinėse pamainuose. Dieną turėjau eiti į mokyklą, tik grįžus susitvarkyti namus ir į darbą, tad taip ir neturėjau laiko mokslams. Dėl nuovargio dažnai užmigdavau klasėse ar neįsimindavau temų.

- Na universitetas nė geriausia idėja, - Zayn įsidėjo mano atneštų ledukų į savo gėrimą.

- Kodėl?

- Na mano baigiamieji nebuvo labai geri, na jie buvo prasti.

Žinoma visada norėjau pasiekti kažka daugiau, įstoti kurnors susirasti gerą darbą, turėti pamatus nuo kuo galėčiau  viską pradėti.

- Na tai jai to nenori, gal norėtum nau-

- Zayn, aš suprantu tai, kad tu nori suteikti man viską ir aš tai vertinu tikrai, bet man to nereikia jeigu kažko užsigeisčiau tau tikrai pasakyčiau, - Zayn tik atsiduso ir gurkštelėjo savo gėrimo.

- Gerai, - nieko daugiau nesakęs jis iš stalčiaus išsitraukė kažkokius dokumentus ir pradėjo juos vartyti.

Paskatinta jo tylumo panirau į savo mintis.

Galvojau apie daugelį dalykų: visko pradžia, savo tėvus, vakarykščia dieną, ateitį.

Galvojau, kad galbūt tik galbūt vakar tarp mūsų kažkas buvo.  Tai nebuvo meilė ar kažkoks potraukis. Aš jaučiau, kad tai buvo kažkas svarbiasnio, kažkas kas mane vertė juo pasitikėti, kažkas kas reiškė, kad mes galim būti kartu ne kaip mylimieji, bet kaip draugai tokie draugai kurie vienas kitu pasitiki.

Tai man priminė draugyste kurioje mes galim pasitikėti vienas kitu, pažinti vienas kitą kaip draugą, ne kaip mylimąjį

Nežinau ar jis tai jautė ,bet tikiuosi, kad taip juk jo elgesys pasikeitė ne be reikalo. Po vakar įvykių jis tapo kitoks, jeigu kasnors jį pamatytų iš šono, to nepastebėtų, bet aš pastebėjau.
Niekada nebuvo taip, kad jis elgtųsi blogai su manimi (nebent pirmasias dienas jis buvo šaltas ir kiek šiurkštus), bet jis tapo atviresnis nežymiai, bet vistiek.

- Zoe - pirštų spragrelejimas pasigirdo man prieš nosį.

- Kas? Ką?  - Zayn šypsodamasis stovėjo atsiremias į kėdę kurioje sėdžiu palinkęs link manęs.

- Tu užmigai - atsitraukęs per saugų atstumą, tarė

- Ką, ne aš tik...

- Tu tik užmigai - pažvelgusi pro jo petį pamačiau, kad saulė už lango jau daug žemiau negu buvo tada kai įžengiau į šį kambarį, matyt tikrai užmigau.

- Kiek valandų? - atsistojau nusižiovaudama.

- Vakarienės metas - tares pasiėmė savo mobilųjį ir patraukė link durų.
Pasekusi jo pavyzdžiu nuėjau paskui jo.

Vakarienė jau buvo patiekta, deja, kad ir kaip tai atrodė gundančiai nenorėjau valgyti dėl kaulų skausmo kurį sukėlė nepotogus miegojimas Zayn kabinete.

Taigi atsigėrusi tik sulčių nuėjau į savo kambarį, išeidama dar išgirdau, kad Zayn turi nuvykti į ofisą ir perduoti kažkam dokumentus.

Užmigau greitai, jam dar nespėjus grįžti.

Šita dalis trupma, bet rytoj (sekmadienį) arba pirmadienį į kelsiu dar vieną.
😘😘😘❤❤❤