Trust Me × Z.M

7

Pramerkus akis pirmas dalykas kurį pamačiau buvo raumeninga nugara. Prisiminus kas buvo vakar, atsitraukiau toliau nuo jo. Atsisėdus lovoje, pasukau galvą į dešinę pusę pamatydama laikrodį į kurį žiūrėjau vakar

4:38

Papurčiusi galvą atsikračiau vakarykščių prisiminimų.
Pažvelgiau į veidrodį dar kartą pamatydama, kad jau 12:51.
Puiku.

- Labas rytas - išgirdusi kimų balsą, atsisukau pažiūrėti į Zayn.  Iš pradžių Zayn veide pamačiau sutrikimą, bet po kelių akimirkų jis prisiminė, mačiau tai jo žvilgsnyje.  Prisiminimai iš vakar nakties sugrįžo į mano mintis. Pajaučiau įkaitusius savo skruostus.
- Labas rytas - pagaliau sumurmėjau, nusukau žvilgsnį. - Kaip miegojai? - negalėjau susivaldyti nepaklausus to.
- Gerai, tu? - Gal ''gerai"nėra tas atsakymas kurio kas nors norėtų, bet man tiek užteko.

- Gerai -šyptelėjusi nusukau galvą į kitą pusę.

Aš žinojau, kad turėčiau to gailėtis. Kad tai blogai. Žinojau, kad aš jį pažįstu vos kelias savaites. Bet tai neatrodė blogai, nes tai nebuvo blogai.

(…)

Mums pavalgius vėlyvų pusryčių. Zayn turėjo išeiti į kažkokį susirinkimą.

Taigi iš nuobodulio įsirangius minkštame fotelyje įsijungiau televizorių.
Po kelių valandų žiūrėjimo klaikius realybės šou, išgirdau atidaromų durų garsą. Pasukusi galvą link, baltų medinių durų, mano akys sutiko Zayn siluetą apsitraukusį juodu švarku.
Jam pradėjus eiti link kambario, nepaleidau jo iš akių.
Šiandien mes vienas kitam neištarėm daugiau nei "labas rytas" jeigu ne jo žodžiai vakarykščiame apsipirkinėjime apie jo susitikimą, net nebūčiau žinojusi kur jis eina.

Jam dingus už kambario durų, nusukau akis atgal į televizorių beprasmiškai žiūrėdama mažas, judančias figūras ekrane.

-Zoe, gali ateiti čia!- išgirdusi Zayn balsą tingiai atsistojau nuo savo guolio, pasitvarkius savo juodos spalvos kelnias ir šviesiai mėlynus marškinėlius, kurie beje yra vienas iš dalykų Zayn vakar  man nupirko,  nuėjau link kambario.

Pravėrusi duris sutikau Zayn.

- Taip? - paklausiau
- Ateik čia aš tau kaiką nupirkau- pakvietė prieiti arčiau.
- Zayn - suzyziau.
- Ateik tik - pavartė jis akis.

Atsidususi priėjau prie jo, turėjau pakelti galvą, kad galėčiau matyti jo veidą.
Paėmęs raudoną dėžute nuo komodos padavė ją man.

- Zay-
- Ša! Nenoriu nieko girdėti tiesiog užsidėk tai - nutraukė jis mane. Palinksėjus galvą paėmiau dėžutę iš jo rankų, vos mano smulki pirštai ją pravėrė  mano lūpas paliko aiktelėjimas kai pamačiau dėžutės turinį. Pakėliau akis į Zayn vis dar su pravertą burną.
- Na, ar tau patinka?- paklausė jis ne kantriai laukdamas kol aš kažką pasakysiu.

- Tai labai gražu, Zayn - atsidusau - Bet aš negaliu šito priimti, juk tai kainavo daugyb-

- Ne,  tu turi tai priimti, leisk man už sekti - pasakė nutraukdamas mane, kas labai nemandagu ir mane erzina. Paėmęs grandinėlę su gražiu permatomu kristalu kuriame buvo Paryžiaus eifelio bokštas.

- Tai tau primins apie šią kelionę. - pasakė Jis užsegdamas ja man ant kaklo.

Kažkodėl jaučiau, kad jo žodžiai reiškė ką kitą,

mūsų naktį praleistą kartu

Ps. Atsiprašau už klaidas.

----------

Dar viena dalis, tikiuosi patiko.
(=^.^=)

ﾟ( ﾟஇ‸இﾟ)ﾟ