Trust Me × Z.M

11

Zoe

Pramerkus akis apsidairiau kur esu. Prisiminus, kad vakar užmigau Zayn glėbyje nusiraminau ir vėl atsipalaiduodama. Jo lova daug kietesnė nei mano, bent jau kvepia skaniai, kvepia juo.

Pasisukusi neišvydau Zayn šalia, tikriausiai jis čia net nemiegojo. Jo pusėje pagalvė net nepajudinta

Atsikėlusi pasiėmiau savo kelnias ir patraukiau link savo kambario.

Jeigu tai ką jis vakar sakė man yra tiesa, tai keičia daug ką.
Aš turėčiau būti jam dėkinga už tai, jis neprivalėjo man padėti, bet padėjo.
Jeigu jis būtų tai ignoravęs mano tėvus nemanau, kad man būtų galima iškelti koją iš savo kambario jeigu tokį išvis turėčiau.

Bet jis vistiek galėjo viską man atskleisti anksčiau. Gal tada nebūčiau apie jį taip blogai galvojusi, gal nebūčiau ant jo suvertusi visą kaltę.
Juk jis galėjo susigadinti savo reputaciją vesdamas neturtinga merginą iš paprastos šeimos, kuri vos suduria gala su galu, bet jam tai nerūpėjo jis norėjo padėti.

Pasiekusi savo kambarį pasinaudojau dušu ir atlikau viską ką reikėjo atlikti.

Nusileidusi svetainėje sėdėjo maždaug keturiasdešimties metų moteris. Jos rankas puošė daugybė brangių žiedų, plaukai buvo surišti į tvirta kuodą, o ant kaklo kabėjo perlų vėrinys, lūpos padažytos tamsiu, raudonu lūpdažiu moters kakta išvagota raukšlelių, tai reiškia, kad mano spėjimas apie jos amžių buvo šiek tiek klaidingas.

- Ponia Malik - išgirdau Rauze iš už manęs - Ponas Malik lauke jūsų savo kabinete, - pranešus tai ji nunešė padėkla su arbata paslaptingajai viešniai, man net nespėjus paklausti kas ji.

Susivokus, kad turiu eiti, pajudėjau link Zayn kabineto.
Jeigu jis pasakys, kad kiekvienas jo vakarykštis žodis yra melas... Nors ne, kodėl jis turėtų.

Sustojus prie pat jo kabineto durų, giliai įkvepiau nežinodama ko laukti.

- Užeik - net nespėjus pasibelsti išgirdau jo balsą, jau tikriausia žinojo, kad ateinu .

- Kažko norėjai, - bandžiau susikaupti, kad balsas nedrebėtų. Net nežinau kodėl taip jaudinuosi gal dėl vakar.

- Kaip jautiesi? - net lengviau atsidusau kai jis maloniai šypteli.

-Aš... gerai - žiūrėjau tiesiai į jį.

- Šiandien atvažiavo mano mama ir aš norėčiau, kad jūs susipažintumėt - net užstringau nuo jo žodžių.

- Ką!? - atsistoju - Kodėl anksčiau nesakiau? - taigi ta moteris svetainėje yra jo motina.
 
- O jaigu aš jai nepatiksiu - nervingai vaikščiojau murmėdama sau panosėje.

- Nusiramink - Zayn tarė suimdamas mane už pečių, - tu jai patiksi, ji visada man kartojo, kad susirasčiau paprasta mergina, ji tave dievins. - kalbėjo žiūrėdamas man į akis tuo pačiu braukdamas per rankas. Palinksėjau. Na bent jau Ji nėra išprotėjusi motina kuri nužudytų kiekvieną kuri pažiūri į jos sūnų.

- Man reikia persirengti - tariau po kelių minučių tylos.

Nuėjus į savo kambarį persirengiau į paprastą prigludusią melsva suknelę iki kelių. Užsidėjus Zayn dovanotus papuošalus ir paprastus batelius. Pasižiūrėjus į veidrodį pasijutau graži. Gal šiek tiek per daug juk Zayn sakė, kad ji norėjo paprastos merginos savo  sūnui.
Vis dėl to nusprendus, kad taip atrodant eiti galim, nusileidau žemyn.

Laiptų apačioje stovėjo Zayn kaip visada apsirengias marškiniais ir juodomis kelnėmis.

- Atrodai gražiai - priėjus prie jo jis sukuždėjo į ausį. Padėkojus jis pristatė mane savo mamai.

- Mama, čia mano žmona Zoe. - moteris nužvelgė mane. Nusišypsojusi ištiesė ranką pasisveikinimui.

- Malonu susipažinti - paspaudėm vienas kitai rankas.
Einasi geriau nei tikėjausi.

Netrukus mes jau sėdėjom svetainėje, kiekvienas rankose laikydami puodelius pripildytus kavos.

- Taigi kaip jūs susipažinote? - Sutrikau nuo jos klausimo, bet atrodo Zayn neatrodė sutrikęs.

- Ji mano draugo pusseserės draugė, susipažinom per Adamą - tai tikriausiai jo draugas kurio pusseserės draugė aš esu. Reikės pačiai nususimaišyti šiame mele.

- Mes labai nustebome kai Zayn vedė niekam nieko nesakęs, - moteris gurkštelėjo kavos pakeldama mažąjį pirštelį, - ir dar tokią paprasta merginą - maloniai nusišypsojo jinai man žiūrėdama į akis, tuo pačiu atsakiau ir aš. Po pusvalandžio Zayn sulaukė skambučio iš savo įmonės todėl turėjo skubiai išvykti palikdamas mane ir jo mama vienas.

Išpradžių jaučiausi nejaukiai, bet mes greitai atradom pokalbių temų įdomių mums.

Po kelių valandų Zayn mama taip pat išvažiavo. Lengviau atsipūčiau ne dėl to, kad ji bloga ar kažkas, bet todėl, kad labia jaudinausi ar patiksiu jai, ar ji bus maloni. Pabendravus su ja ilgiau supratau, kad patarlė “nespręsk apie knyga iš jos viršelio” labai tinką jai. Iš išvaizdos ji atrodo kaip mama iš meksikietiškų serialų, kuri neleis savo sūnui vesti moters iš žemesniojo luomo, bet ištikrųjų ji labai maloni ir rūpestinga, atrodo lyg kiekvienas jos ištartas žodis atkeliauja iš širdies.

Pasirodo mes turim daug ką bendro. Ji taip pat nėra iš šio luomo, ji su Zayn tėvu (kurio jau nebėra tarp mūsų) susipažino maisto prekių parduotuvėje kurioje ji dirbo kasininke.

Jai išvažiavus sugrįžau į savo kambarį persirengti į patogesnius drabužius. Nesuprantu kaip galima visą dieną vaikščioti su aukštakulniais, man vos po kelių valandų atrodo kojos nukris.

Persirengus į juodas kelnias ir raudonus marskinius nusileidau į apačią, pamatydama Zayn atidarant duris.

Jo veidas atrodė pavargęs, piktas ir suirzes. Dėl nusprendžiau nesupainioti jam po kojom ir patraukiau į virtuvę vos man į ją įžengus per visus namus nuaidėjo Zayn kabineto durų  trenksmas. Atsidusau.

- Rauze, ar reikia pagalbos? - paklausiau pamačiusi ją sukantis aplink puodus.
Ji atsisuko išgirdus mane.

- Gal galėtum šitai nunešti Į Zayn kabinetą - į davusi man padėklą ant kurio buvo nedidelis stiklinis indelis pilnas ledų kubelių. Gal man nederėtų ten eiti. Juk jis sugrįžo ne pačios geriausios nuotaikos.
Atsidususi, vis dėl to, nužingsniaivau link jo kabineto.

Sustojusi prie durų lėtai pasibarškinau.

Dejavu

- Užeik - atidarius duris jį išvydau sėdintį už stalo, rankoje lankantį prabangaus gėrimo stiklinę.

- Rauzė prašė atnešt - pasakiau padėdama padėkla ant jo darbo stalo.

- Tu neturi nieko daryti, netgi prašoma - pakėlė akis į mane.
Mačiau, kad vėl vilkį baltus marškinius kurių rankovės atraitotos taip atidengdamos jo tatuiruotes.

- Vistiek neturėjau veiklos - tik dabar, būnant mums vieniems, pajaučiau kokia įtampa tarp mūsų tvyroja.

- Kaip jautiesi? - žiūrėdamas man į akis padėjo savo stikline - Dėl vakar?

❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤

Atsiprašau, kad nekėliau turėjau daug reikalų.❤❤