Trust Me × Z.M

13

Kitą rytą vos atsibudusi išvydau Zayn prieš akis. Greit pašokau iš lovos taip iš jos iškrisdama ir susitrenkdama galvą į spintelės kraštą.

- Tu sveika? - ištiesiais ranką padėjo man atsistoti.

- Aha, tik išgąsdinai.- Atisisėdau ant lovos krašto pasitrindama skaudančia vietą, - beto ką čia veikiai taip anksti ryte? - pasiteiravau jo priežasties pažiūrėdama į laikrodį kuris dar tik rodė pusę septynių ryto.

- Na, norėjau kai kur nuvažiuoti su tavim, būčiau pasakęs vakar, bet neturėjau laiko.

- Gerai, - pasakiau tuo pačiu metu nusižiovaudama padarydama patį bjauriausia veida, - tai man reikėtų pradėti ruoštis? - atsisukau į jį jis, o jis vis dar stovėjo toje pačioje vietoje. Tik dabar sugebėjau nužvelgti jį, jis kaip visada dėvėjo marškinius ir džinsus.

- Taip, dėl to tave ir pažadinau,beje tavo daiktais jau pasirūpinta tau tereikia apsirenkti ir pasiimti asmeninius daiktus, - nejaukiau pasimuistė savo vietoje nesukdamas akis į sieną. Nužvelgusi save supratau, kad viena mano liemenėlės pusę matėsi greit ją pasitvarkiusi atsikrenkščiau pajausdama krauja subėgant į skruostus.

Jam išėjus padariau ką reikėjo padaryti. Atitraukus jau sukrauta lagamina nužvelgiau jo turinį,

Supratusi, kad kelionės vietoje bus šilta iš spintos išsitraukiau džninsinius šortus aukštu liemeniu ir  baltus marškinius be rankovių.

Pavalgę ir daug nekalbėja išėjom į lauką darbuotojams nunešus mūsų daiktus į baltą didelį automobilį, jis tikrai turejo kainuoti daug, prie to pačio automobilio pamačiau man kažkur matytą vaikiną gal metais ar dviem vyresnį už mane.
Netrukus mes jau stovėjom prie to vaikino.

- Zoe, - Zayn atkreipė mano dėmesį kai tuo metu aš žiūrėjau į vaikiną kuris žiūrėjo į mane, - tai tavo apsauginis Lukas

- Lukas? - tyliai sau sumurmėjau
- Lukai, čia Zoe mano žmona, - jis linktelėjo man nusišypsosodamas

- Lukas... Lukas iš mokyklos - štai kur aš jį mačiau.

- Tai jūs pažystami? - Zayn atrodė sutrikęs.

- taip, Lukas mokykloje buvo mano didžiausia simpatiją, - pasakius pasijaučiau lyg neturėjau to pasakyti.

- Puiku, - Zayn suburbėjo panosėj, atidarydamas man dureles.

Lukui įsėdus į vairuotojo vietą, pajudejom.

- Zayn? - pažiūrėjau į jį.

- Ką?

- Ar ilgai važiuosim?

- Ne, gal dvidešimt minučių, – palinksėjau atsilošdama.

Netrukus mes jau sukom į nedidelį akmenimis grįsta keliuką. Jo pabaigoje stovėjo ne per didelis medinis namelis su plačiais langais. Nedideli kelių pakopų laipteliai privedė prie verandos kurioje buvo padėtos pora kėdžių ir medinis stalelis kurio viduryje stovėjo vaza su pamerktomis gėlėmis, prie durų iš abiejų pusių kabėjo ilgos vijoklinės gėlės.

Išlipus iš automobilio Lukas ir Zayn iškrovė mūsų daiktus, kol jie tai darė aš nuėjau apžiūrėti namelį iš šono. Taip galėjau pamatyti didelia dalį namelio pakibusio virš vandens kuria remia tik kelios kolonos, tos pusės namo sienų beveik nebuvo tik didžiuliai langai už kurių galėjau matyti lengvai krintančiais, baltas užuolaidas.

- Zoe - atsisukau į Zayn kuris jau buvo sudėjas mūsų daiktus prie pagrindinių durų. Už jo dar mačiau į automobilį atsirėmusį Luką.

Pajudėjau prie jo, sustojau netoliese.

- Einam į vidų, - palinksėjau - Lukai, gali važiuoti aš tau paskambinsiu, - jie linktelėjo galvomis vienas kitam, kol tuo tarpu aš jam mojavau.

- Ate, Lukai - jis man taip pat linktelėjo galvą ir įsėdes nuvažiavo tuo pačiu keliu kuriuo atvažiavom.

- Tai Lukas bus mano apsauginis? - Pažvelgiau į Zayn

- Taip, - palinksėjo ir šyptelėjo.

- Gerai, - Zayn nebekreipė dėmesio į mano žodžius ir žengė priešais mane uzlipdamas ant laiptelių. Pasekusi jį atsidūriau šalia jo.

iš vidaus namelis atrodė dar gražiau. Daugiausiai vyravo balti atspalviai ir šviesi mediena.

Virtuvė nebuvo didelė. Joje tebuvo šaldytuvas viryklė spintelės, ir viskas buvo padengta šviesia mediena taip, kad atrodo viskas susiliejo į vieną. Pažvelgus labiau į dešinę buvo už virtuvę didesnė svetainė, jos centre stovėjo baltą sofa priekį jos pailgas, tamsiasnios nei kiti baldai spalvos, staliukas ant jo tebuvo keli žurnalai ant vieno iš jų buvo pavaizduotas Zayn veidas.

Prieš staliuką degė židinys ant kurio buvo keletas nuotraukų.
Virš jo taip  pat kabėjo didelis televizorius.

- Mes dažnai čia atostogaujam - prieš  save išgirdau Zayn balsą.

- Čia labai jauku, - čia tikrai taip buvo.

- Einam, nunešiu tavo daiktus į tavo kambarį, - nes miegosim atskiruose kambaruose, tai gerai.

Paėjus keliatą žingsnių Zayn sustojo prie dvejų durų esančių vienas prieš kitą. Jis atidarė duris jam iš kairės.

Vos įėjus pamačiau tas pačias vėjo blaškomas užuolaidas kurias mačiau apžiūrinėdama viską iš išorės.

Zayn padėjo mano daiktus šalia lovos.
- Mano kambarys šalia tavąjo, tai jai ko reikės žinai kur aš, - stovėdamas prie durų kalbėjo.

Man palinksėjus jis išėjo.

Pagaliau nauja dalis .
Užtrukau daug ilgiau nei tikėjausi. Mano telefonas buvo sugedęs, bet dabar jau naują turiu👍 tai pasistengsiu dažniau kelti.

Atsiprašau už klaidas