Kai tu pirmą kartą mane pastebėjai, nekenčiau tavęs. Tada kai ištraukei mano ausinuką ir prisėdai šalia įsidėdamas jį į ausį, norėjau perrėžti tau gerklę peiliuku, kuris ilsėjosi nuo pjaustymo mano kišenėje. Klauseisi vienos dainos su manimi vėl, vėl, vėl ir vėl. Galiausiai nusišypsojai ir nusijuokęs pasakei, kad mano muzika kraujuoja taip pat kaip ir aš.
Bet dabar aš išeinu. Sveika ir nebekraujuojanti.
Ir jei kada norėsi išgirsti mane besijuokiant taip kaip tada kai pasakei tai...
Apgailestauju... Manęs jau niekada nebebus.
ВЫ ЧИТАЕТЕ
Crazy eyes
Короткий рассказPer visą savo gyvenimą turėjau tris tikrus draugus: Muziką Ašaras Ir aštrius skustuvo ašmenis O tu... Tu buvai tik milžininškas klausimas mano gyvenime. #59 short story
