Buvom bendrininkai mokykloje, namie ir netgi sapnuose. Žinojai mano problemas, o aš tavąsias. Kartu buvom galingi lyg tie kurie kažkada valdė pasaulį. Nepabūgdavom pagauti darant šunybes, drąsiai priimdavom bausmes už jas.
Bet tada išaušo tą dieną kai jiems parūpo kas man nutiko, kodėl pasikeičiau. Tada tu jiems pasakei manydamas, jog apsaugosi mane. Bet tu išdavei mane, mano paslaptis. Jie uždarė mane mano kambaryje išnešdami visus aštrius daiktus, kad daigiau savęs nežaločiau.
Bet dabar po tiek laiko aš pasidavus išeinu. Išeinu atleisdama tau, nes tą dieną tu įrodei, kad susižaloti galiu ir mintimis.
Ir jei kada parireiks manęs...
Apgailestauju... Manęs jau niekada nebebus.
ВЫ ЧИТАЕТЕ
Crazy eyes
Короткий рассказPer visą savo gyvenimą turėjau tris tikrus draugus: Muziką Ašaras Ir aštrius skustuvo ašmenis O tu... Tu buvai tik milžininškas klausimas mano gyvenime. #59 short story
