Crazy eyes

Pabaiga neegzistuoja

Bandai mane prajuokinti telefonu. Deduosi daiktus ir dirbtinai juokiuosi paskutiniam tavo pokštui.
   Galiausiai išprotėjau.
Uždarau duris ir raktą paliekų kitoje durų pusės spynoje.
Aš bėgu nuo gyvenimo, su lagaminu rankoje ir vienintele tikra drauge muzika skambančia mano galvoje. Tu paklausi ką aš darau, nes garsas iš tavo telefono neaiškus.
- Aš bėgu nuo vienintelio privertusio suprasti, jog kenčiu ir taip sugebėjusio sukeltį milžinišką skausmą,- Mano veidą puošia šypsena,- Ir žinai jei kada norėsi mylėti mane... Apgailestauju...,- nusijuokiu, o tu tyli kitam linijos gale,- Manęs jau nebėra.
Pabaigiu pokalbį ir įmetų telefoną į balą.
Velniop normalų pasaulį kai esu dėkinga tau jog privertei mane išprotėti.