Crazy eyes

Priliesta skausmo

Tą nakt skaudėjo fiziškai. Tėvų nebuvo tad skambinau, nes man reikėjo tavęs.
Įbėgęs į mano kambarį ir surinkęs numerį skambinai greitajai. Nors ir maldavau, neklausei.
Pripuolęs ant kelių kartojai, kad viskas bus gerai. Bet akyse mačiau tavo baimę. Tu nebijojai mano kraujo vis labiau apleidžiančio mano kūną, nebijojai, kad mirsiu. Tada bijojai manęs, ar ne?
Aš tik norėjau atsisveikinti su tavimi prieš savo pabaigą, o tu vaidinai didvyrį... Juokiausi iš tavo kvailumo, iš tavo naivumo kai mane vežė į lygoninę, o tu kartojai, kad bus gerai, viskas bus gerai.
Aš išeinu, nes man nebereikia tavęs.
Ir jei kada vėl norėsi vaidinti mano didvyrį gelbstintį mane šimtąjį kartą...
Apgailestauju... Manęs jau niekada nebebus.